Šiemet daugiausiai gaisruose nukentėjo didmiesčių gyventojų – Vilniuje traumas patyrė 23, Klaipėdoje – 20, Kaune – 13 žmonių.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus teigimu, traumas patyrusių žmonių skaičius galėjo išaugti ir dėl pandemijos – šiuo laikotarpiu stipriai padaugėjo žmonių, dirbančių iš namų, tad aktyviau yra naudojami šildymo, dujų ir elektros įrenginiai.
„Tie skaičiai yra skaudūs, bet, kita vertus, galima pasidžiaugti, kad šie žmonės liko gyvi ir, tikiuosi, išsigydę nudegimus, pasveiks. Situacija, kilus gaisrui, visada yra grėsminga, nes gyventojai ne visada sugeba teisingai įvertinti aplinkybes ir ugnies plitimo greitį“, – sakė valdybos viršininkas.
Pasak jo, kilus gaisrui, dažniausiai žmonės apdega rankas, kojas ar veidą, tokia nelaimė sekmadienį nutiko ir sostinės regione esančiame Papiškių kaime, kai gyvenamajame name kilusį gaisrą gesinti bandęs savininkas patyrė rankų nudegimus ir buvo išvežtas į ligoninę.
„Nesuvokdami, kokia aukšta gaisro vietoje temperatūra, spontaniškai jį bando gesinti rankomis, neretai bėgioja po gaisravietę basi. Teoriškai žmogus paprastai žino, ką reikia daryti kilus gaisrui – kai kurie turi ir gesintuvą ar nedegų audeklą, bet praktikos nėra. Ne visiems pavyksta juos panaudoti gaisro metu, todėl būtų gerai, kad bent kartą per metus gyventojai pasitreniruotų, kaip naudoti gesintuvą ar kitas priemones“, – teigė V. Kerševičius.
Atėjus vasarai gyventojai dažnai apdega ir kepdami maistą lauko kepsninėse – ugniagesiai primena ir įspėja jokiu būdu nepilti ant malkų ar anglių degiojo skysčio bei perspėja atkreipti dėmesį į vėją, nes jo staigūs gūsiai taip pat gali sukelti gaisrus.
