Anūko močiutė teisme tikino šeimai sakiusi, jog šuo, dukart įkandęs tos pačios šeimos vaikams, ateityje gali sukelti skaudžią nelaimę, o mama užsiminė nekreipusi dėmesio į šunį, kuris išvydęs vežimėlį su kūdikiu voljere nenurimdavo.
Skaudi nelaimė įvyko šių metų kovo 22-ąją Šilutėje, Tilžės gatvėje. Pastatę vežimėlį lauke, keli metrai nuo voljero, sugyventiniai nuėjo užsirašyti elektros skaitiklių duomenų. Vežimėlį pro langą kartkartėmis stebėjo namuose likę trys vaikai, netrukus pastebėję, jog vežimėlis parverstas ir kūdikio jame nebėra.
Šunį, nasruose nešantį kūdik,į netrukus pastebėjo atsitiktinai Šilutės centre pro šalį važiavę du patruliai – Daivaras Auškalnis ir Donatas Mulskis, antradienį liudiję teismo posėdyje.
Iš nasrų išlaisvintas kūdikis jau buvo be gyvybės ženklų.
„Patruliavome mieste ir pastebėjome šaligatviu bėgantį šunį, iš pradžių galvojome, kad jo nasruose lėlė, tačiau netrukus pamatėme, kad panašu į kūdikį. Persekiojome, jis vis bėgo, tad panaudojome tazerį – šuo padėjo kūdikį ir pabėgo. Iškart sėdau į pirmą pasitaikiusią mašiną ir išvažiavau į ligoninę“, – pasakojo patrulis D.Mulskis. Jo teigimu, iš nasrų išlaisvintas kūdikis jau buvo be gyvybės ženklų.
Kinologu daug metų dirbęs patrulis D.Auškalnis teigė kieme pamatęs nuverstą kūdikio vežimėlį, o voljere buvo matyti didelė pragraužta skylė.
„Esu eilę metų dirbęs kinologu, aš tokiame voljere šuns nelaikyčiau, – sakė patrulis, kurio teigimu, šuo atrodė itin paliegęs. – Šuo buvo sukūdęs, apie charakterį nelabai ką galiu pasakyti, tačiau nelabai prižiūrėtas“.
Kieme patrulis pamatė besimėtančią kruviną vaikišką kepuraitę ir paltuką.
Kaltę pripažįsta
Kūdikio tėvas A.Gumuliakovas, lemtingą vakarą buvęs neblaivus ir įpūtęs pustrečios promilės, teisme teigė pripažįstantis savo kaltę ir neslėpė, jog jo sugyventinė Andžela daugybę kartų minėjo, jog šuo jų šeimai nereikalingas. Šunį vyras įsigijo dar būdamas vienišas. Keturkojis keliavo iš rankų į rankas, dar mažiukas buvo atsidūręs „Nuare“, o vėliau jam rasti namai, tačiau ir juose jis neužsibuvo, toliau keliavo iš šeimos į šeimą, kol atsidūrė A.Gumuliakovo rankose.
Šilutiškis tikino rūpinęsis juo pagal savo supratimą, o pradėjus gyventi kartu su Andžela iš pradžių keturkojį laikęs bute, kuriame tebuvo du kambariai, tačiau kuomet vaikų išerzintas gyvūnas dukart įkando moters berniukui, buvo nuspręsta jį iškelti į voljerą lauke.
Voljerą A.Gumuliakovas surentė pats iš turimų medžiagų, o kaip šuo ištrūko, teigia nežinantis, tačiau vėliau pastebėjęs, jog jis pragraužė medinį durų balkį ir pralindo.
„Normalus šuo buvo, nepasakyčiau, kad agresyvus. Žmogaus negali nuspėti, o čia apie šunį... Ką aš žinau, nežiūrėjau jam į akis. Kartą nunešdavau valgyti ir viskas, aš ir vaikai, ir Andžela nešdavo maistą“, – pasakojo penkis kartus teistas A.Gumuliakovas.
Šeimos nariai sakė, kad nereikėtų laikyti šuns, ir Andžela sakė, – kalbėjo kaltinamasis.
Šeima sulaukdavusi skundų dėl augintinio, kad šis loja, mat buvo įkurdintas šalia daugiabučio namo esančiame kieme. Šuo užkliūdavo pro šalį einantiems vaikams, šie į jį mėtydavo akmenis ir erzindavo.
„Šeimos nariai sakė, kad nereikėtų laikyti šuns, ir Andžela sakė“, – kalbėjo kaltinamasis.
Šunį šeima maitino, kaip patys teigė, „kaip kiaulę“ – virdavo kruopas, mėsą ir šerdavo viskuo, kas likdavo nuo jų stalo. Per dieną šis buvo maitinamas kartą nunešant kibirą ėdalo.
Buvo prieš šunį
Kūdikio netekusi ir itin besisielojanti Andžela Kazakauskaitė teisme neslėpė, buvusi prieš tokį didelį augintinį, kuriam nebuvo vietos dviejų kambarių bute, nors juo itin rūpinosi – šėrė, kiek galėjo vedžiojo.
„Ar aš jį kaltinu..“, – užkalbinta teismo salėje apimta graudulio šūktelėjo moteris, vėliau liudijusi posėdžio metu.
„Buvau prieš tą šunį, turiu savo mažą šuniuką, žinau, kaip reikia juo rūpintis, ir neišmanau apie jo laikymą, priežiūrą. Kiek žinau, jis turėjo ir anksčiau tokį šunį, prieš trejus metus, bet kai buvo nuteistas, prieš tai buvusi sugyventinė kažkur atidavė, – sakė kūdikio netekusi mama. – Neišmanau apie tokias veisles, jis vieną kartą jį maitindavo, žiemą du. Abu bendrai prižiūrėjome, bet nenorėjau, kad jį laikytų. Pastaruoju metu juo nebesirūpinau, man buvo našta.“
Jos teigimu, šuo grėsmės nekėlė, iškišdavo galvą, vaikai jį paglostydavo.
Abu bendrai prižiūrėjome, bet nenorėjau, kad jį laikytų. Pastaruoju metu juo nebesirūpinau, man buvo našta, – sakė moteris.
Šilutiškė teigė neteikusi reikšmės tam, kad dobermanas, išvydęs kūdikio vežimėlį, draskydavosi ir niekaip voljere nenurimdavo.
„Ne tokiomis sąlygomis reikėjo laikyti, išvis neturėjo laikyti. Atsakomybės už šunį jis neprisiėmė, nebuvo kur jo laikyti, dukra labai rūpinosi. Galbūt, jei būtų kambaryje jį laikę, supažindinę su kūdikiu, būtų kitaip reagavęs. Jis ne lauko šuo. Prieš dvejus metus anūkui buvo įkandęs, pasakiau, kad turi kažką daryti, nes gali būti skaudžios pasekmės“, – sunkiai rinkdama žodžius liudijo močiutė Ona Mažeikienė, tikindama, jog voljeras buvo nesaugus ir šuo galėjo išlįsti.
Globojamas šuo atsigavo
Gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ atstovė Gintarė Liutkuvienė teisme tikino, jog tą pačią dieną po nelaimės pas juos atvežtas šuo buvo sulysęs, turėjo odos problemų, parazitų, buvo iki žaizdų nusikasęs, be to, bijojo vyrų. Akivaizdu, kad šuo neturėjo gulto ar minkštos vietos poguliui, tai rodė apsilupęs kailis.
G.Liutkuvienės teigimu, pirmas dvi savaites šuo gėrė itin daug vandens, o tai rodo, kad nuolatinis vandens buvimas voljere jam nebuvo įprastas.
G.Liutkuvienė svarstė, jog jei šuo būtų buvęs supažindintas su kūdikiu, jis nebūtų į vežimėlį reagavęs taip aršiai.
„Pati turiu leliuką ir auginame stafordšyrų terjerą. Parsinešusi vaiką namo daviau jam pauostyti rankytę, kojytę“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, šiuo atveju šuo puolė veikiausiai vadovaudamasis ekstremalių sąlygų instinktu – galbūt išgirdęs kūdikio verksmą ar nepažįstamam žmogui įėjus į kiemą, jis galėjo ištrūkti iš voljero ir griebti kūdikį.
Šiuo metu šuo jaučiasi puikiai ir, jei ne ši istorija, anot G.Liutkuvienės, niekas nepasakytų, jog jis gali kelti kažkokių rūpesčių. Viliamasi, jog šuo teismo sprendimu bus konfiskuotas ir jam bus galima ieškoti naujų namų.
Buvo baustas už šuns nepriežiūrą
Anot prokuroro Roberto Kasnausko, už šį nusikaltimą, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai, numatomas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, tačiau net ir teistam asmeniui teismas galėtų pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
„Jis kaltinamas atėmęs gyvybę žmogui dėl neatsargumo, kaltinamas pažeidęs nustatytas tvarkas dėl gyvūno laikymo, priežiūros. Tinkamai neprižiūrėjo šuns, netinkamai laikė, voljeras buvo netinkamai įrengtas. Vieną kartą už netinkamą priežiūrą buvo baustas. Jei vertintume, kad administracinė bauda buvo dėl šuns nepriežiūros, galima padaryti išvadą, kad jis nepadarė tinkamų išvadų ir dėl to šuo ištrūko“, – teigė prokuroras.
Vaiko teisių apsaugos specialistams šeima žinoma nebuvo, joje auga trys moters vaikai, kuriems buvo suteikta psichologinė pagalba.
