Apie tai, kad už vairavimą išgėrus, kai kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia baudžiamoji atsakomybė, žino turbūt kiekvienas vairuotojas.
Tačiau ne vienas taip teises pragėręs vairuotojas ir vėl sėda prie vairo. Dažnas galvoja, kad už vairavimą, kai atimtos teisės, gresia tik bauda, nuo 450 iki 700 eurų. Ir labai klysta.
Kai vairuotojo pažymėjimas atimamas teismo sprendimu, Administracinių nusižengimų kodeksą, kur numatyta bausmė už vairavimą be teisių, reiktų padėti į šoną.
Tokie vairuotojai yra baudžiami visai ne už vairavimą be teisių, o už vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taip apibūdinamas Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis. Už tai baudžiama bauda arba areštu.
Pagal BK 243 str. nubaustų žmonių augimas įspūdingas. 2017 metais tokių buvo vos 121, o 2018 m. – jau 387.
Su 15min bendravęs prokuroras Egidijus Motiejūnas patvirtino, kad net 220 proc. išaugęs nubaustųjų skaičius susijęs vien tik su teises pragėrusiais vairuotojais.
Paklaustas, ar įkliuvusiems vairuotojams tokia tvarka tampa staigmena, prokuroras atsakė teigiamai, bet pridūrė: „Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.“
Tiesa, šioje vietoje kol kas yra problemų. Anksčiau teismų praktika buvo aiški – pagal BK 243 str. baudžiami buvo tie, kurie teismo sprendimo nevykdo piktybiškai, o už vienetinius atvejus nepuolama žmogaus teisti. Bet ši praktika netinka teises pragėrusiems vairuotojams.
„Teoriškai, kai nuosprendis dėl vairavimo neblaiviam įsiteisėja, žmogus jau tampa BK 243 str. subjektu, – pasakojo prokuroras. – Virš galvos jau pakibęs Damoklo kardas ir jau gali būti taikoma atsakomybė.“
Bet vėlgi – taip yra ne visada. Prisiminkime įžangoje aprašytą vairuotoją, nes jo atvejis svarbus. Žmogus nesutiko, kad dėl savo pažeidimo jis tikrai nusipelnė antro teistumo, jo byla keliavo iki Aukščiausiojo Teismo.
Ir čia teisėjai stojo į prasižengusio vairuotojo pusę – nuspręsta, kad jo padarytas pažeidimas nėra nusikaltimas ir nubaudė jį pagal ANK. Teismas išaiškino, kad kiekvieno tokio vairuotojo teisti nebūtina, reikia atsižvelgti į jo elgesio pavojingumą.
„Tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį“, – pasisakė LAT teisėjų kolegija.
Tačiau, anot prokuroro, Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas ne toks ir aiškus. Kaip gi įvertinti, veika buvo pakankamai pavojinga, ar visgi ne?
„Jei žmogus vairuoja girtas, net neperžengdamas 1,5 promilės, čia klausimų nelabai kyla. Bet kitais atvejais reikia žiūrėti pagal situaciją“, – kalbėjo jis.
Kitas svarbus aspektas, kadangi BK 243 str. priskiriamas prie tyčinių veikų, – gresia ir automobilio konfiskacija.
„Anksčiau būdavo klausimas, ar iš girtų vairuotojų reikia konfiskuoti transporto priemonę. Per metus teismai suformavo praktiką, kad automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir yra konfiskuojamas, – paaiškino prokuroras. – BK 243 str. taip pat yra tyčinė veika. Jau turime keletą teismo sprendimų, kai iš blaivių vairuotojų konfiskuotos transporto priemonės.“
