Kaltinamasis į pirmą teismo posėdį neatvyko. Į A.J.Venslausko namus siųsto teismo šaukimo niekas nepriėmė, įtariamasis nereagavo ir į pašto dėžutėje paliktą pranešimą, kad šaukimą galima atsiimti pašto skyriuje.
Prokuroras Laimonas Petreikis pasiūlė A.J.Venslauską į kitą teismo posėdį atvesdinti.
Prokurorui pritarė ir KDC bankroto administratoriaus atstovas Aurelijus Galvelis. „Bankroto byloje turime ne vieną teisminį ginčą dėl buvusios donorystės centro veiklos. A.J.Venslausko taktika yra nedalyvauti teismų posėdžiuose nepaimant šaukimų į teismą“, – sakė A.Galvelis.
Teismas nusprendė, kad A.J.Venslauskas į teismo posėdį turės būti atvesdintas policijos.
Kitas teismo posėdis įvyks rugpjūčio 18 d.
KDC pernai buvo iškelta bankroto byla dėl darbuotojų skundų, kad įmonė dvejus metus nuolat vėlavo mokėti atlyginimus.
15min.lt rašė apie galimas dideles A.J.Venslausko paskolas iš bendrovės. Su įmone susijęs asmuo papasakojo, kad A.J.Venslauskas, jo duktė ir gyvenimo draugė iš bendrovės yra paėmę po milijoną litų paskolų, todėl A.J.Venslauskas kaip įmanydamas vengė įmonės bankroto, kad bankas neareštuotų jo turto.
A.J.Venslauskas tokius kaltinimus neigė.
Taip pat Įtariama, kad KDC, neturėdama reikiamų leidimų, pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir pardavinėjo iš donorų surinkto kraujo plazmą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, iš šios veiklos Kauno kraujo donorystės centras gavo beveik 6 mln. litų pajamų.
Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta frakcionuoti (perdirbti) ir tokiu būdu įmonė išvengdavo prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms. Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, iš šios veiklos Kauno kraujo donorystės centras gavo beveik 6 mln. litų pajamų.
Bankrutavus KDC, jo patalpose buvo įkurta viešoji įstaiga „Kauno kraujo centras“, bet jos veiklą uždraudė Sveikatos apsaugos ministerija dėl to, kad ši įstaiga neužtikrino saugių kraujo tyrimų.
KDC įkurtas 1941 m. ir vadinosi Kauno kraujo transfuzijos stotis, vėliau – Kauno kraujo perpylimo stotis, Kauno kraujo centras.
Valstybės nuosavybe ši įmonė išliko iki 1993 m., po to buvo reorganizuota į bendrą Lietuvos ir JAV įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Binational Plasma“.
2005 m. amerikiečių akcijas išpirko, o A.J.Venslauskas tapo įmonės direktoriumi.
