Dėl 30 000 litų kyšio įkliuvęs ir solidžių pareigų netekęs buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas pastaruoju metu sprendė kur kas mažiau reikšmingą problemą nei jam gresianti baudžiamoji byla. R.Skirtunui teko aiškintis dėl vieno šovinio, jo namuose rasto per kratą.
Nors šaudmenį buvęs teisėjas pareigūnams atidavė pats, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba jam surašė protokolą ir skyrė 150 litų baudą už neteisėtą šovinio laikymą.
R.Skirtunas kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą, reikalaudamas panaikinti jam skirtą nuobaudą kaip nepagrįstą.
Tačiau bylą išnagrinėjusi teisėja Lilija Tarčevskaja ketvirtadienio rytą paskelbė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, o 150 litų bauda ir paskirta pelnytai.
Nagrinėjant bylą paaiškėjo visa kuriozinė vieno šovinio istorija. Pasirodo, anksčiau R.Skirtunas beveik porą dešimtmečių laikė namuose ginklą ir šaudmenis, vyras turėjo visus reikiamus leidimus. Tačiau neseniai vilnietis nutarė to arsenalo atsisakyti, todėl pistoletą „Rossi 89“ ir 56 šovinius atidavė į Ginklų fondą. Leidimo ginklui ir šaudmenims prasitęsti nebuvo reikalo.
Teigiama, jog pats R.Skirtunas labai nustebo, kai seife pamatė šovinį. Šeimininkas padavė jį kratą dariusiems pareigūnams. Gali būti, kad vienas iš 57 šaudmenų liko seife per neapdairumą. Arba vyras pasiliko jį atminimui apie ginkluotę.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovai atsiliepime teismui buvo nurodę, kad su skundu nesutinka ir prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Policininkų supratimu, R.Skirtunas negalėjo nežinoti apie šovinį seife.
Kaip matyti iš kratos metu darytų nuotraukų, seifas yra vientisas ir jį atidarius iš karto buvo aptiktas šovinys. Nuo ginklo su šoviniais pridavimo iki kratos atlikimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, šovinys, kaip minėta, buvo akivaizdžiai matomas atidarius seifą, todėl manoma, kad šeimininkas žinojo apie šovinį ir sąmoningai neteisėtai jį laikė. ATPK 196 str. 3 d. numato atsakomybę ir už vieno šovinio laikymą, kadangi kitoks normos aiškinimas yra ydingas, iškreipiantis įstatymų leidėjo valią, kuris nekonkretizavo šovinių kiekio, o tik numatė kokybinę prasmę, tai yra, kad tai yra šovinys.
Teismo vertinimu, atsakomybėn patraukto R.Skirtuno versija, neva jo veika neturėjo tyčios požymio, vertintina kritiškai. Teisėjos supratimu, ji tiesiog neįtikinama.
Beje, buvęs teisėjas bandė gelbėtis ir argumentuodamas apie tai, kad teisės aktuose kalbama apie šaudmenų, o ne vieno šaudmens neteisėtą laikymą.
Tačiau teismo požiūriu, R.Skirtuno teiginys, kad pagal gramatinį ir sisteminį ATPK 196 str. 3 d. turinio aiškinimą galima daryti išvadą, jog šios normos taikymas galimas tik tuo atveju, kada neturint leidimo laikomas daugiau nei vienas šovinys teismo vertinamas kaip neteisingas. Įstatymo dispozicijoje daugiskaita vartojamas žodis „šaudmenys“ turi ne kiekybinę, o kokybinę ir rūšinę prasmę, nutartyje R.Skirtunui aiškina bylą išnagrinėjusi teisėja.
Šiandienį teisėjos L.Tarčevskajos nutarimą R.Skirtunas dar gali per 20 dienų apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
