Nužudyto futbolo sirgaliaus tėvai Vidmantas ir Laima Lučiūnai vis dėlto verti piniginės kompensacijos už moralinę žalą, kurią jie patyrė, kai policija po įvykio apie jų sūnų išplatino melagingą informaciją.
Taip nutarė Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs seną ir priėmęs naują sprendimą civilinėje byloje, kurioje Lučiūnai reikalavo atlyginti moralinę žalą, nes jų sūnus po mirties buvo viešai apšmeižtas.
Apeliacinis teismas panaikino 2010 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjo Šarūno Račkausko sprendimą, kad A.Lučiūnas esą nebuvo apšmeižtas, todėl tėvų ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
15min.lt primena, kad 22 metų sirgalius Arūnas Lučiūnas mirė netrukus po futbolo varžybų tarp Maskvos „Spartak” ir uostamiesčio „Atlanto” komandų 2004 metų birželį. Pareigūnai persistengė malšindami riaušes, o Arūno artimieji laiku neįžvelgė, kokią rimtą galvos traumą patyrė vaikinas, tad netrukus jo gyvybė nutrūko.
Po mirties policija per žiniasklaidą paskelbė šmeižikišką informaciją, neva sirgalius A.Lučiūnas buvo girtas ir mirė paspringęs savo skrandžio turiniu. Ekspertai nustatė, kad vaikinas buvo blaivus, o paspringimą sukėlė būtent dėl traumos sutrikusi galvos smegenų veikla.
Policijos paviešinti duomenys apie sūnaus mirties priežastį pažemino A.Lučiūno tėvus.
Dėl šių aplinkybių kitoje byloje teismas yra pripažinęs policininkų kaltę dėl sirgaliaus žūties, A.Lučiūno netekusiems tėvams iš valstybės priteista 100 tūkst. litų kompensacija.
Tačiau kitoje byloje (dėl policijos paviešinto šmeižto) nei pareigūnai, nei teismai beveik devynerius metus nenorėjo pripažinti klaidų ir už jas atlyginti.
Šioje byloje Vidmantas ir Laima Lučiūnai ieškinį buvo pateikę atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje buvo Albinas Strumyla – su žiniasklaida tiesiogiai bendravęs Klaipėdos policijos atstovas.
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovai nurodė, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbuotojas A.Strumyla spaudoje paskleidė informaciją apie nužudytą jų sūnų. Visi skaitė ir susidarė nuomonę, kad pats mirusysis apsinuodijo maistu ar alkoholiu, o ne buvo nužudytas. Tokia informacija buvo paskleista ir per televiziją – policijos viešųjų ryšių specialistas kalbėjo, jog A.Lučiūnas mirė apsinuodijęs alkoholiu.
 |
| Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas. |
A.Strumyla patvirtino, kad bendrauja su žurnalistais ir daug kartų su jais apie šį įvykį yra kalbėjęs bei diskutavęs, kad laisvalaikio laiku gali kalbėti ir aptarinėti tai, ką žurnalistai nori aptarinėti, tačiau nepripažįsta teikęs informaciją apie tai, kad ieškovo sūnaus kraujyje aptikta alkoholio pėdsakų ir kad jis galėjo užspringti ir mirti dėl vartoto alkoholio. Policijos atstovas teismui nurodė, kad nepamena, kas buvo kalbama interviu, gal būt įvyko nesusipratimas.
„Nors A.Strumyla ir neigia teikęs informaciją apie tai, kad A.Lučiūno mirties priežastimi galėjo būti užspringimas dėl vartoto alkoholio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2005 m. lapkričio 14 d. raštas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui patvirtina, kad komisariato atstovas pateikė Vakarų televizijai informaciją apie ieškovo sūnaus mirties priežastį, jog galėjo užspringti ir mirti dėl vartoto alkoholio (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo netikėti ar abejoti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko rašte išdėstytais faktais, kuriuos policijos komisariato viršininkas pateikė remdamasis Vakarų Lietuvos televizijos filmuota medžiaga“, – pabrėžiama Apeliacinio teismo sprendime.
Nors A.Lučiūno mirties tiesiogine priežastimi buvo aspiracija skrandžio turiniu, tačiau jo mirtį lėmė policijos pareigūnų panaudota fizinė prievarta, sukėlusi mirtinus kūno sužalojimus.
Kitoje Lučiūnų iškeltoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje su ieškiniu Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos policijos pareigūnams panaudojus prieš jų sūnų Arūną fizinę prievartą, dėl ko sūnus mirė, nustatyta, kad nors A.Lučiūno mirties tiesiogine priežastimi buvo aspiracija skrandžio turiniu, tačiau jo mirtį lėmė policijos pareigūnų panaudota fizinė prievarta, sukėlusi mirtinus kūno sužalojimus. „Taigi teismo nutartimi yra nustatyta aplinkybė, kad ieškovų sūnaus mirties priežastimi buvo mirtini kūno sužalojimai“, – pabrėžia teismas.
Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertų skyriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. specialisto tyrimo išvadoje (tyrimas pradėtas 2004 m. birželio 28 d.– A.Lučiūno mirties dieną) nustatyta, kad pirminėje specialisto išvadoje negyvo A.Lučiūno kraujyje, šlapime, smegenų skystyje etilo alkoholio nerasta, pakartotiniame tyrime rasta, tačiau pakartotinį tyrimą atlikus vėliau – etilo alkoholio galėjo atsirasti dėl natūralaus proceso – autolizės (puvimo), kurio rezultate gali susidaryti alkoholis. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad pakartotiniame tyrime rasti etilo alkoholio kiekiai rodo, kad A.Lučiūnas mirties dieną buvo blaivus. „Taigi ir pagal medicininius duomenis, nebuvo pagrindo teigti, kad A.Lučiūnas užspringo ir mirė dėl vartoto alkoholio“, – pažymi Apeliacinis teismas.
Paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad A.Lučiūnas dėl alkoholio galėjo užspringti ir mirti, žemina jo garbę ir orumą visuomenėje, nes yra įžeidžiantys bendražmogiškos moralės normų požiūriu. Tokie duomenys apie sūnaus mirties priežastį pažemino A.Lučiūno tėvus, pabrėžė teisėjai.
 |
| Sūnaus netekęs klaipėdietis V.Lučiūnas pagarsėjo ir marškinėliais su užrašu „Policininke, už ką atėmei gyvybę mūsų sūnui?” |
„Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos ieškovams atlyginimo dydį, atsižvelgdama į tai, kad ieškovams valstybė dėl sūnaus netekties yra atlyginusi turtinę žalą ir 100 000 Lt neturtinę žalą, sprendžia, kad neturtinės žalos po 7000 Lt kiekvienam atlyginimas už neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimą atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus“, – rašoma naujajame sprendime.
Be to, ieškovai už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 5 100 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių, kuriuos rengė advokatai, 5 100 Lt suma atitinka teisingumo ministro su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio ir ši suma yra priteista iš atsakovo ieškovų naudai.
Tiek moralinė kompensacija, tiek bylinėjimosi išlaidos priteistos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato. Kitaip tariant, už pareigūnų klaidas ir vėl mokės visi mokesčių mokėtojai.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos, kurią sudarė Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė ir Gintaras Pečiulis, sprendimas įsiteisėjo iškart.
