Buvęs Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Vladislavas Baranauskas kaltintas, kad 2011 metų sausį savo kabinete naudojo psichinę prievartą ir nedalyvaujant gynėjui vertė vyrą prisipažinti padarius nusikaltimą – pavogus metalą iš metalo supirktuvės Merešlėnų kaime.
Vyrui neprisipažinus, policininkas į savo kabinetą pasikvietė dar vieną vyrą, kuriam nurodė pasakyti, kad su juo ir dar vienu asmeniu vogė metalą. Vyrui nesutikus prisipažinti, policininkas sudavė jam kumščiu į pilvą, spyrė į nugarą ir toliau vertė prisipažinti dėl metalo vagystės.
Kai įtariamasis toliau neigė savo kaltę, policininkas esą jam smūgiavo segtuvu per galvą.
Prieš įtariamąjį smurtavo ir apvogtas verslininkas Edmundas Antanovičius – policijos kabinete jis vyrui smogė į krūtinę ir reikalavo prisipažinimo. Nuo smūgių vyrui prakiuro dvylikapirštės žarnos opa.
Byloje buvo nuteistas ir apvogtos metalo supirktuvės savininkas. Jis taip pat kaltintas naudojęs smurtą prieš sulaikytuosius. Verslininkas reikalavo, kad sulaikytasis prisipažintų iš jo pavogęs dvi tonas vario.
Vilniaus miesto apylinkės teismas policininką ir verslininką E.Antanovičių buvo pripažinęs kaltais. Policininkui buvo uždrausta dirbti valstybės tarnyboje pusantrų metų, o verslininkas buvo nubaustas 40 parų areštu. Iš valstybės bei nuteistųjų buvo priteista daugiau nei 3 tūkst. eurų neturtinei žalai bei gydymo išlaidoms atlyginti.
Tačiau vėliau abu vyrus Vilniaus apygardos teismas išteisino, nurodydamas, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs apylinkės teismas neįvertino įrodymų patikimumo. Vienus faktinius duomenis nepagrįstai pripažino abejonių nekeliančiais įrodymais, o kitų įrodymų visai nevertino.
Tuo metu prokuratūra su išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko ir kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Prokuratūra teigė, kad byloje nėra duomenų, kad sulaikytasis į policijos patalpas pateko blogai jausdamasis ar neblaivus.
Byloje yra duomenų, kad policininkas lankėsi pas ligoninėje gydomą įtariamąjį ir siūlė jam pinigų už gydymą. Policininkas teigė kad gydymo įstaigoje lankėsi norėdamas sužinoti, kada galės toliau galės atlikti jo apklausą.
„Būtent po fizinio smurto panaudojimo praėjus kažkiek laiko vyras pasijuto blogai“, – teigia prokuratūra. Ji pažymi, kad greitąją pagalbą sulaikytajam iškvietė būtent policininkas. Be to, specialistas konstatavo, kad dvylikapirštės žarnos opos prakiurimą gali lemti ir trauminis poveikis į pilvo sienelę.
Policininkas tikino, kad atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl metalo vagystės, į policijos komisariatą buvo iškvietęs du asmenis, jie atvyko be advokatų.
Pareigūnas tikino nenaudojęs nei fizinio, nei psichinio smurto, tik įkalbinėjęs prisipažinti dėl vagystės. Verslininkas pasakojo, kad įtariamieji dirbo jo įmonėje, jis pastebėjo didelį metalo trūkumą ir kreipėsi į policiją. Kai kurie įtariamųjų prisipažino vogę.
Atmesdamas prokuratūros skundą ir palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad į ligoninę vežamas sužalotasis aiškino, kad jam skauda pilvą, jis gėrė „pilstuką“. Medikai jam diagnozavo ir apsinuodijimą alkoholiu. Apklausiamas tyrėjos vyras pripažino, kad gėrė odekoloną. Tačiau byloje yra duomenų, kad policininkas lankėsi pas ligoninėje gydomą įtariamąjį ir siūlė jam pinigų už gydymą. Policininkas teigė kad gydymo įstaigoje lankėsi norėdamas sužinoti, kada galės toliau galės atlikti įtariamojo apklausą. Teismai policininko apsilankymo ligoninėje ir smurtinių veiksmų nesiejo.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kaltu asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų.
