Kaltinamasis aktas E.Geležiūnienei buvo surašytas dar lapkritį. Jame kaunietei pareikšti kaltinimai fizinio skausmo sukėlimu ar nežymaus sveikatos sutrikdymu mažamečiui, piktnaudžiavimu tėvų teisėmis ir pareigomis bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu mažamečiui šeimos nariui.
Antradienį prieš teismo posėdį moteris akivaizdžiai jaudinosi. Paklausta, kaip vertina jai suformuluotus kaltinimus, E.Geležiūnienė tik šyptelėjo: „Keista“.
Pasak jos, nėra jokių objektyvių jos kaltės įrodymų, pats vaikas neigia smurtą.
„Nebuvo jokio sudavimo. Bandoma padaryti taip, kad vaiku neva tai nebuvo rūpinamasi. Taip, kažkada buvo incidentas, bet socialinė darbuotoja tuomet jokių pažeidimų neįžvelgė ir viskas buvo nutraukta. Ar pripažįstu dabartinius kaltinimus? Ne“, – tikino E.Geležiūnienė.
Priminus, kad pirminių apklausų ikiteisminiame tyrime metu ji pripažino taikiusi fizines bausmes vaikams, Evelina pabrėžė, kad iš pradžių vyravo visai kiti kaltinimai.
„Tuomet buvau apklausiama be gynėjo, namuose. Po dviejų parų. Nelabai supratau net tų kaltinimų. Klausiau, kas įvyko, nelabai man pasakė. Vėliau kaltinimai keitėsi“, – bandė paaiškinti kaunietė.
Pasiteiravus, iš kur ant sūnaus kūno tuomet atsirado tiek mėlynių, E.Geležiūnienė patikino, kad vaikas į darželį buvo nuvestas 7 valandą ryto, tiek jį ir tematė.
Ar mačiau tas mėlynes? Vaikai žaidžia, susižeidžia, nefiksuoji tų mėlynių.
„Nežinau, ką matė darželis. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinome tik po mėnesio. Nežinojau visą tą laiką, nei kas, nei kaip. Nemačiau savo vaiko nuo tos 7 valandos ryto, kai nuvedžiau į darželį. Ar mačiau tas mėlynes? Vaikai žaidžia, susižeidžia, nefiksuoji tų mėlynių. Nežinau, kaip dažnai jos atsirasdavo. Tai virsdavo, tai nuo paspirtuko nukrisdavo. Pas mane pačią yra tų mėlynių. Tokių mėlynių, kurios sukeltų įtarimą, tikrai nemačiau. Jos tikrai atsirado ne dėl smurto.
Auklėtoja turėjo pirma tėvus išsikviesti. Nekvietė ji ir greitosios, kai reikėjo siūti, nes buvo 7 siūlės padarytos“, – patikino E.Geležiūnienė.
Ji pabrėžė, kad niekuomet net auklėjimo tikslais nėra sudavusi savo vaikui: „Visada aiškinu, šnekame, diskutuojame. Būna, kad vaikai susipeša. Visada aiškinu“.
Žiniasklaidos paklausta, ar turi septintą vaiką, apie kurį informaciją nuslėpė, E.Geležiūnienė atsakė, kad nežino, apie ką yra kalbama.
„Sieksiu objektyvumo, nes yra tik viena pusė. Iš mūsų pusės nėra nei artimieji apklausti, niekas. Ar sieksiu, kad darželis būtų apkaltintas dėl smurto prieš sūnų? Žiūrėsiu, kas paaiškės byloje, kokia medžiaga. Ar manau, kad teisybė teisme paaiškės? Lietuvoje su teisybe sunku. Yra ne vienas pavyzdys... Perskaičiau ne vieną bylą, susijusią su vaikais“, – teigė E.Geležiūnienė.
Pasak jos, vaiko ji nematė nuo pernai metų spalio iki šių metų balandžio mėnesio. Vėliau, panaikinus kardomąsias priemones, su sūnumi susitikdavo, kai tik galėdavo. Susitikimai vyko iki lapkričio 2 d. Tuomet vėl buvo uždrausta matytis su vaiku.
Teisme pasirodžiusi berniuko globėja atsisakė pakomentuoti situaciją.
Kaltinamosios parodymai keitėsi
Prokurorė Renata Oželienė prieš posėdį teigė, kad yra surinkta pakankamai duomenų kaltinamosios kaltei pagrįsti. Prokuratūra neabejoja duomenų pakankamumu.
„Atlikta labai daug tyrimų. Šioje byloje, kaip retai kad būna, buvo kreiptasi net dėl poligrafo tyrimo, kuris patikrintų ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Poligrafo duomenys buvo nepalankūs E.Geležiūnienei. Buvo atlikta ir teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizė nukentėjusiam mažamečiui“, – teigė prokurorė.
Melo detektoriaus duomenys buvo nepalankūs E.Geležiūnienei.
Pasak jos, kaltinamosios pozicija, kalta ar ne, tyrimo metu nebuvo nuosekli. Pradžioje, iš dalies ji pripažino savo kaltę. Vėliau savo poziciją pakeitė. Šiuo metu, bylą perdavus į teismą, savo kaltės E.Geležiūnienė nepripažįsta.
Smurtas pastebėtas darželyje
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 metų spalio mėnesį, gavus duomenų, kad mažametis vaikas į darželį buvo atvestas su sumušimo žymėmis. Darželio auklėtojų teigimu, vaikas į darželį buvo atvežtas jau stipriai sumuštas. Pirmoji mažylio sumušimus pamatė auklėtoja ir pranešė direktorei.
„Vaikas nusirengė miegoti. Ir kai ji pamatė tą visą reikalą, tai ji atlėkė visa perbalusi. Sako: „direktore, žiūrėkite, kas čia darosi“. Rankos buvo mėlynos su raudonomis dėmėmis. Tos dėmės jau ne vakar buvo padarytos, sudaužytas jis turbūt buvo laikomas namuose“, – anksčiau INIT TV yra pasakojusi darželio vadovė Laimutė Marušauskienė.
„Mes visos trys matėme, ir auklėtojos, ir šeimininkė, kad visos kojos juodos, tada mes jį pradėjome apžiūrinėti, kas čia yra ir panašiai. Man plaukai tiesiog šiaušiasi, dar antakis buvo praskeltas. Paguldėme tą vaiką, pasikviečiau seselę. Klausiau, ar čia sumušimas, ar trauma, ar kas yra. Man vaikas pasakė, kad „mane muša Jonas“. Man spaudimas tiesiog vietoje sukilo. Tada ir sukviečiau darželio komisiją“, – teigė auklėtoja.
6 vaikus auginanti E.Geležiūnienė tuomet tikino nepastebėjusi jokių sumušimų ir gynė vaiko apkaltintą sugyventinį Joną.
Aš šnekėjau pati ir klausiau Jono, ar mušei vaiką. Sakė, kad ne, nemušiau. Galų gale, aš tikrai būčiau pastebėjusi.
„Aš šnekėjau pati ir klausiau Jono, ar mušei vaiką. Sakė, kad ne, nemušiau. Galų gale, aš tikrai būčiau pastebėjusi. Jeigu aš kažkur išvažiuoju, jis visada likdavo su Jonu. Aš visada klausdavau, ką jūs veikiate, ką Jonas darė, man niekada nėra vaikas to pasakęs“, – INIT TV yra pasakojusi E.Geležiūnienė.
Savo kaltės išsigynė ir sugyventinis, kuris, INIT TV pateiktų liudininkų teigimu, ne kartą buvo pastebėtas viešumoje purtantis ir kitaip smurtaujantis prieš vaiką. Vyro teigimu, vaikas mušamas tikrai nebuvo.
Pripažino, kad taikė fizines bausmes
E.Geležiūnienė pirmos apklausos metu pripažino savo kaltę dėl fizinių bausmių taikymo, tačiau vėliau savo kaltę dėl įtariamų nusikalstamų veikų neigė. Ikiteisminio tyrimo metu moteriai buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, tačiau šių metų balandžio mėnesį prokurorės nutarimu šis įpareigojimas buvo panaikintas. Šiuo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Įtarimai ikiteisminio tyrimo metu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui buvo pareikšti ir moters sugyventiniui, kurio vardą apklausų metu minėjo pats nuo smurto, įtariama, nukentėjęs berniukas, tačiau vėliau tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.
Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugybė proceso veiksmų – apklausos, tyrimai poligrafu, psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė bei kiti tyrimui būtini veiksmai. Ikiteisminis tyrimas baigtas šių metų spalio 9 dieną, lapkričio 12 dieną surašytas kaltinamasis aktas.
Šį ikiteisminį tyrimą atliko Kauno rajono policijos 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai. Jiems vadovavo ir tyrimą kontroliavo Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė R.Oželienė.
Baudžiamasis kodeksas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų (BK 140 str. 3 d.). Už piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ar pareigomis numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (BK 163 str.). Už nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui savo šeimos nariui numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė (BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p.).
Kručinskų istorija įkvėpė ieškoti užtarimo Seime
15min primena, kad valstiečių ir žaliųjų atstovas Mindaugas Puidokas Seime buvo surengęs spaudos konferenciją, kurioje teigė gaunantis daug laiškų iš „sistemos nuskriaustų šeimų“.
Kaip vieną iš tokių atvejų jis pristatė E.Geležiūnienės istoriją. Moteris skundėsi, kad jos vaikas paimtas prieš metus ir vis dar nėra grąžintas.
„Išgirdus Kručinskų istoriją aš nusprendžiau kreiptis į Seimo narį Mindaugą Puidoką, kadangi jis padėjo jiems“, – yra pasakojusi E.Geležiūnienė.
