Kaltinimų atėmus žmogaus gyvybę (BK 132 str.) ir neatlikus pareigų (BK 229 str.) sulaukė du Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantys chirurgai Loreta Lapinaitė ir Antanas Eigminas.
L.Lapinaitei chirurgo licencija išduota 2007 metais, o A.Eigminui – 2015 metais, nurodoma portale pincetas.lt.
Prasidėjus posėdžiui, kaltinamieji išreiškė pageidavimą iškart duoti parodymus, nelaukiant kitų liudytojų apklausos.
Tuomet teisėjas Olegas Zaicevas kreipėsi į nukentėjusiuosius klausdamas, ar jie pageidautų bylą nagrinėti neviešai.
Prieš atsistojant pirmai nukentėjusiajai, ją atstovaujantis advokatas Vidmantas Baumila įnirtingai mojavo, kad ši teigiamai atsakytų į teisėjo klausimą.
Kai ji ištarė, kad bylą nagrinėti galima ir viešai, advokatas jau balsu ją pataisė, tad tiek ji, tiek ir likę nukentėjusieji išreiškė pageidavimą rengti neviešą nagrinėjimą. Šį pageidavimą teisėjas nedelsiant patenkino.
Žurnalistai buvo išvaryti iš teismo posėdžio. Jam pasibaigus nei prokurorė Rita Vaitiekūnienė, nei kaltinamieji ar jų atstovai, nei nukentėjusieji nekomentavo bylos aplinkybių.
Jei gydytojai būtų pripažinti kaltais, jiems gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
Kaip mediką galima vadinti žudiku?
15min žiniomis, jauna pacientė į ligoninę 2017-ųjų metų pabaigoje buvo atvežta dėl skausmų, o po 6 valandų ji mirė dėl sepsio.
Chirurgijos skyriaus vedėjas dr. A.Stašinskas tikino, kad ligoninė buvo labai sukrėsta dėl įvykio ir atliko vidinį tyrimą, bet jokių medikų klaidų neįžvelgė.
„Kas liečia konkretų atvejį, nėra padaryta klaidų, mes tokių nematome. Mūsų akimis, viskas daryta gerai. Tiesiog pacientė į ligoninę atvyko gana vėlai, tie sepsio pasireiškimo požymiai... Ji numirė per 6 valandas, tiesiog nesuspėta. Visi labai pergyvenome dėl šio atvejo, nagrinėjome jį, daug streso buvo“, – situaciją komentavo A.Stašinskas.
Anot jo, dabar gydytojų bendruomenėje nuotaikos labai prastos, nes neaišku, kada prie jų prisikabins teisėsauga.
„Tarpusavyje kalbame, kad gyvenimas yra toks, ateini, pasižiūri į pacientą, paskiri tyrimus, gydymą, o po kurio laiko situacija keičiasi, kažkas atsitinka. Ir tada sakoma, pacientas buvo prieš savaitę laiko pas daktarą, kažkas atsitiko, reiškia gydytojas kaltas. Kabinėjamasi be jokio pagrindo, neatsižvelgiant į situaciją“ – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar jam teko girdėti apie panašius atvejus užsienyje, kai dėl netikėtos paciento mirties gydytojai turėtų aiškintis teisėsaugai, pašnekovas atsakė neigiamai.
„Daug mūsų kolegų dirba užsienyje, kai papasakoji, kas vyksta, visi stebisi, kad taip gali būti. Kad gydytojams keliamos baudžiamosios bylos. Kaip gydytoją galima vadinti žudiku. Sunkiai suvokiami dalykai. Bet taip yra mūsų visuomenėje“, – sakė A.Stašinskas.
RVUL Teisės ir personalo skyriaus vedėja Rūta Sinkevičienė tvirtino, kad negali atskleisti paciento duomenų, todėl negali pakomentuoti ir konkrečios situacijos.
„Žmogiškai suprantame didelį artimųjų skausmą ir labai nuoširdžiai juos užjaučiame dėl netekties. Kartu tenka apgailestauti, kad medicina nėra visagalė, ir tam tikri klinikiniai atvejai baigiasi paciento mirtimi, nepaisant gydytojo pastangų. Tokios situacijos yra labai skaudžios ne tik artimiesiems, bet ir pagalbą pacientui teikusiems gydytojams, ir mums, kaip gydymo įstaigai. Tikime, kad teismas objektyviai įvertins visas aplinkybes ir priims teisingą sprendimą“, – raštu atsiųstame komentare išdėstė R.Sinkevičienė.
Pastaraisiais metais medikai vis dažniau dėl klaidų atsiduria teisiamųjų suole. Žymus urologas Mindaugas Žiukas buvo nuteistas dėl paciento mirties, o šiuo metu Kaune nagrinėjama byla dėl chirurgo Žilvino Saladžinsko klaidos.
