Lapkričio 15 dieną 10 val. 48 min. į skambutį atsiliepusi BPC operatorė išgirdo pagalbos šauksmą: „Mane pagrobė. Suraskit mane.“ Po šių žodžių skambinusi mergina numetė ragelį. Operatorė kelis kartus nesėkmingai bandė perskambinti sistemoje matomu telefono numeriu, tačiau pranešėja skambutį vis atmesdavo.
Su skambučiu atėję vietos nustatymo duomenys iš pradžių rodė gana didelį 316 metrų spindulį. Po 30 sekundžių BPC pasiekė paties telefono siunčiami vietos nustatymo duomenys, kurių paklaida siekė tik 19 metrų. Gautos koordinatės rodė vieną iš Vilniaus gimnazijų.
Informaciją gavę sostinės policininkai greičiau nei per valandą nustatė, kad BPC skambino ir melagingai apie daromą nusižengimą pranešė penkiolikmetė vilnietė, pasinaudojusi draugės mobiliojo ryšio telefonu.
Ji visai nesitikėjo, kad draugės išmanusis telefonas su Android operacine sistema gali pats nusiųsti pareigūnams savo buvimo vietos duomenis. Tuo tarpu BPC, patikrinęs savo informacinėje sistemoje turimus duomenis apie skambučius iš to paties telefono numerio nustatė, kad ir penkiolikmetė telefono savininkė ne kartą iki šio įvykio trukdė BPC darbą be reikalo skambindama skubios pagalbos telefono numeriu 112.
Tokie piktavališki skambučiai, kuriais trukdoma BPC operatoriams, sudaro apie penktadalį visų atsakomų netikslinių skambučių. Jie ne tik daro neigiamą poveikį BPC operatorių darbo krūviui, bet ir užima telefono linijas, tokiu būdu trukdydami prisiskambinti tiems asmenims, kuriems pagalba iš tikrųjų reikalinga.
Už neatsakingą nepilnamečių vilniečių elgesį administracinėn atsakomybėn bus patraukti jų tėvai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, gresia bauda nuo 90 iki 200 eurų, o melagingas specialiųjų tarnybų (šiuo atveju – policijos) iškvietimas gali užtraukti baudą nuo 200 iki 2000 eurų, informavo BPC.