Apeliacinis teismas apkaltinamojo nuosprendžio motyvus apie tai, kad Gintaro Kliauga piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos ir padarydamas didelę neturtinę žalą, vertina tik kaip deklaratyvius, kurie nėra pagrįsti įrodymais.
Nagrinėjant bylą sostinėje buvo remiamasi kasacinės instancijos teismo nutartimis, kuriose nepritariama praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamai duomenų apie didelės žalos padarymą.
-
Panevėžio policijoje pasigesta metalinių šunų voljero dalių, įtariama, kad jas galėjo pasisavinti viršininko pavaduotojas
-
Dėl dingusių Panevėžio policijos voljero metalinių dalių pradėtas ikiteisminis tyrimas
-
Buvęs Panevėžio komisaro pavaduotojas, susigundęs metalo laužu, neteko posto ir gavo 13 000 litų baudą
Nors pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su G.Kliaugos padaryto veikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius. Apeliacinis teismas pabrėžia, kad nenustatyta, jog G.Kliauga padarė didelę žalą, kas yra būtinas požymis kvalifikuojant veiką kaip piktnaudžiavimą tarnyba. Dėl to, kad G.Kliauga išsivežė atliekas tikrai nebuvo padaryta didelė žala policijos komisariatui, nebuvo sutrikdytas jo darbas ar diskredituotas policijos pareigūno vardas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su G.Kliaugos skundo teiginiais, kad teismo išvados apie tai, jog jis savavališkai davė nurodymą nuvežti metalines konstrukcijas į savo sodybą, buvo grindžiami duomenimis, kurie byloje nėra nustatyti.
G.Kliauga ikiteisminio tyrimo ir teismų procesų metu vienodai ir nuosekliai aiškino, kad nurodymų Logistikos skyriaus darbuotojui vežti supjaustytus metalinius voljerus į savo sodybą jis nedavė, o tik pasidomėjo galimybe pasiimti supjaustytas dalis sau.
Konstrukcijas į sodybą vežęs liudytojas šias aplinkybes paaiškino taip pat. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad voljerai buvo visiškai susidėvėję ir jei nebūtų buvę išvežti pas G.Kliaugą į sodybą, jie būtų išmesti į sąvartyną, nes buvo jau nurašyti. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė, ar išardytų voljerų dalys iš viso buvo turtas bei turėjo kokią nors vertę. Byloje yra rašytinių duomenų, kad voljerų dalys buvo materialinės vertės neturinčios šiukšlės, netinkamos naudojimui. Anksčiau toks G.Kliaugos tvirtinimas pirmosios instancijos teisme buvo įvertintas tik kaip gynybinė versija, pasakojama Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Kristinos Petrošienės antradienį paviešintame pranešime.
Primename, kad G.Kliauga buvo nuteistas už tai, kad nuo 2012 m. vasario iki 2012 m. balandžio mėn. dirbdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau naudos.
Nuosprendyje buvo teigiama, kad G. Kliauga, pasinaudodamas savo padėtimi, davė neteisėtą nurodymą VPK darbuotojui VPK teritorijoje esančius metalinius voljerus nugabenti į jam priklausančią sodybą Panevėžio rajone. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokiais veiksmais pareigūnas neteisėtai įgijo svetimą turtą, t.y. 560 kg juodojo metalo laužo (išardytus šunų voljerus) ir padarė Panevėžio VPK 419 Lt turtinę žalą. Tokie pareigūno veiksmai, anot apygardos teismo, diskreditavo policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardą, sumenkino Panevėžio apskrities VPK, Policijos departamento prestižą.
Apeliaciniame skunde G.Kliauga prašėsi išteisinamas. Vyras aiškino, kad vienam atsakingų asmenų patvirtinus, kad visi voljerai, šuns būdos bus vežamos išmesti, jis paklausė, ar galėtų pasiimti voljerus, ir šiam patvirtinus, kad tai šiukšlės, atsakingas asmuo davė nurodymą kitam asmeniui nuvežti voljerus į jo sodybą.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
