Specialistai: L.Sakalausko lėktuvas nukrito dėl variklio gedimo

Antradienį Kaune įvykusios lėktuvo nelaimės, per kurią žuvo Kauno aeoroklubo pilotas ir instruktorius Leonas Sakalauskas, aplinkybes tiriantys aviacijos specialistai beveik įsitikinę: nelaimė įvyko dėl variklio gedimo.
Nelaimės vietoje
Lėktuvas nukrito laukuose, netoli S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto bei I forto. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

15min.lt jau rašė, kad antradienį vakare netoli S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo ir I forto laukuose nukrito ir visiškai sudegė dvivietis lėktuvas „Sky Arrow 650 TCN“. Jo pilotas patyręs 49-erių lakūnas L.Sakalauskas žuvo iš karto, o kartu skridęs 41 metų Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas Gintautas Mozgeris patyrė daugybinių kūno sužalojimų. Trečiadienį Kauno medicinos universiteto klinikų medikai patvirtino, jog nukentėjusio akademiko būklė stabilizavosi.

Nors iš karto po nelaimės pasigirdo kalbų, kad tragediją galėjo lemti prasta piloto savijauta, tyrėjai beveik įsitikinę, jog taip negalėjo būti.

Tyrimo metu mums niekas iš liudininkų nepatvirtino, kad matė ore degantį lėktuvą. Todėl tikėtina, jog jis užsidegė tik nukritęs, – sakė V.Kurbedis.

„Norėčiau paneigti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad lėktuvą pilotavęs L.Sakalauskas sunegalavo. To nepatvirtino niekas iš mūsų apklaustų liudininkų. Neįtikina ir piloto klaidos versija – lakūnas buvo profesionalas. O pranešimai, kad prieš nukrisdamas lėktuvas ore darė kažkokią figūrą, išvis neįtikėtini“, – teigė Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kurbedis. Pasak pašnekovo, labiausiai tikėtina nelaimės priežastis – variklio gedimas. Apie ją iš karto po įvykio prakalbo ir žuvusio lakūno kolegos.

„Manome, kad galėjo būti taip: lėktuvui esant ore pilotas pastebėjo variklio gedimą ir bandė pasiekti aerodromą, tačiau prarado greitį ir besileisdamas dar galėjo pakliūti į suktuką, todėl trenkėsi į žemę laukuose“, – sakė V.Kurbedis. Civilinės aviacijos administracijos atstovo teigimu, tikslios nelaimės priežastys paaiškės atlikus išsamų tyrimą. Jį itin apsunkina tai, jog po smūgio į žemę lėktuvas visiškai sudegė. Šiuo metu lėktuvo liekanos atiduotos į bendrovę „Termikas“, kurios specialistai vieninteliai Lietuvoje turi priemonių, padedančių nustatyti variklio gedimą net iš liekanų. Tačiau tyrimo rezultatų teks palaukti. Pasak specialistų, paprastai jie trunka nuo 3 mėnesių iki metų.

Ultralengvieji lėktuvai populiarūs visame pasaulyje

Lemtingą vakarą kaunietis lakūnas ir docentas skrido 1997 metais Italijoje pagamintu dviviečiu lėktuvu. Nuo 1998 metų jis priklauso bendrovei „Vilkas Avia“, kurioje ir dirbo L.Sakalauskas. Aviatoriai pripažįsta, kad tokio modelio lėktuvai pastaruoju metu Lietuvoje tapo labai populiarūs. Galbūt dėl sąlyginai nedidelės kainos – lėktuvas kainuoja apie 50–80 tūkst. eurų. Aviacijos specialistams nerimą kelia tai, kad neretai šiuos lėktuvus įsigyja ir jais skraido nepatyrę pilotai.

Norint valdyti utralengvąjį orlaivį, reikia specifinių įgūdžių – lėktuvas itin lengvas (su degalų atsargomis ir įgula sveria iki 450 kilogramų), todėl esant stipresniam šoniniam vėjui ar kitoms mažiau palankioms oro sąlygoms padidėja nelaimių rizika. Jį sunku pilotuoti net ir patyrusiems lakūnams, daugiausia skraidžiusiems paprastais lėktuvais.

„Tokie lėktuvai, kokiu skrido ir L.Sakalauskas, nėra visiškai saugūs. Lietuvoje jie nėra sertifikuoti pagal tarptautinius standartus, nes ne visai juos atitinka. Kita vertus, šiuo metu jie itin populiarūs  pasaulyje. Lėktuvus gaminančios gamyklos konkuruoja, todėl stengiasi vis atnaujinti, tobulinti aerodinamikos, technines savybes. Jie tampa vis kokybiškesni“, – sakė V.Kurbedis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis