Pinigų plovimo schema gana paprasta. Kokia nors įmonė skiria lėšų sporto klubui (ar kitai sporto įstaigai) paremti. Pinigai pervedami į banką su nuoroda „parama". Šie pinigai neįtraukiami į įmonės veiklos nuostolius. Negana to, skyrusioji paramą įmonė gauna tam tikrų mokesčių lengvatų. Iš pirmo žvilgsnio viskas gerai. Tačiau toliau dažnokai pradeda dėtis jau nebe tokie gražūs dalykai.
Sporto klubas šių pinigų į apskaitą neįtraukia. Tiesiog klubo savininkas paima iš banko pinigus ir juos, sutartą dalį pasiėmęs sau, grąžina tai pačiai įmonei.
Sporto klubas šių pinigų į apskaitą neįtraukia. Tiesiog klubo savininkas paima iš banko pinigus ir juos, sutartą dalį pasiėmęs sau, grąžina tai pačiai įmonei. LŽ duomenimis, tokie atvejai gana dažni. Finansinių nusikaltimų tyrimo (FNTT) pareigūnai tikina, kad sporto verslas jau nebe pirmi metai tapo puikiu šaltiniu pinigams išplauti ir neblogai pasipelnyti. „Suteiktos paramos suma negali būti atskaitoma iš įmonės pajamų, tai yra negali būti priskirta mokestinių nuostolių sumai ar perkeliama į kitus mokestinius nuostolius", – LŽ savo rašte rašė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Vilma Vildžiūnaitė.
Pasidalijo tarpusavyje
Neseniai FNTT pareigūnai baigė tirti baudžiamąją bylą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Buvo nustatyta, kad iš Klaipėdoje registruotos bendrovės „Naujasis etapas" nuo 2007 metų balandžio iki 2008-ųjų balandžio buvo neteisėtai pasisavinta 332 tūkst. litų. Įtarimai pareikšti trims asmenims – UAB „Naujasis etapas" direktoriui 41 metų klaipėdiečiui Rimvydui Vaičiuliui, tos pačios bendrovės komercijos direktoriui Valerijui Gedgaudui ir uostamiesčio sporto klubo „City Gym" direktoriui Ramūnui Sendriui. Įtariama, kad veikdami organizuota grupe jie suplanavo teikti paramą sporto klubui, o iš tikrųjų didžiąją dalį sporto reikmėms skirtų pinigų pasidalydavo. Abiejų bendrovių vadovams pateikti kaltinimai ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Nebe pirmas atvejis
Toks atvejis FNTT pareigūnams – ne naujiena. Panevėžio automobilių sporto klubo prezidentas Sergejus Mirošničenka pernai sausio mėnesį buvo nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo. S.Mirošničenka, būdamas klubo prezidentu, kartu atliko ir kasininko funkcijas. Tokia situacija sudarė galimybes ilgą laiką – net šešerius metus – švaistyti klubo turtą. Tuo metu jis iššvaistė milijonus. Gindama viešąjį interesą prokuratūra šioje byloje pateikė 6 mln. 100 tūkst. litų civilinį ieškinį, kurį teismas patenkino.
Šiemet vasarį prokurorai paprašė likviduoti Panevėžio automobilių sporto klubą „Akimirka". Jo direktorius Arūnas Jonas Samalionis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei iššvaistė daugiau kaip pusantro milijono litų. Jis nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo. Tačiau tuomet Panevėžio apygardos teismas, nuteisęs direktorių, klubą, kaip juridinį asmenį, išteisino. Taigi klubas išvengė likvidavimo. Prokuratūra šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinio teismo posėdis dar neįvyko, tačiau paskambinus į informaciją pranešama, kad „Akimirka" jau išbraukta iš telefonų sąrašų.
Niekas nekontroliuoja
Panašių atvejų būta ir daugiau. Nors teisėsaugininkai pripažįsta, kad Lietuvos teisminėje praktikoje jie dar nedažnai pasitaiko.
Pareigūnams sporto įmonės seniai kelia susirūpinimą. Daugelis jų aplaidžiai tvarko buhalterinę apskaitą. Taip kai kurie gauti pinigai nenurodomi ir dalis mokesčių nepatenka į valstybės biudžetą. Skirtumas tas, kad kai kurių sporto įmonių vadovai tai daro ne piktybiškai, o kai kurie įmonėmis naudojasi kaip pinigų plovyklomis. Klubai disponuoja gana dideliais pinigais, tačiau jų panaudojimo niekas nekontroliuoja. Tai sudaro galimybę savininkams, kurie dažnai būna ir direktoriai, ir kasininkai, švaistyti lėšas. Pasak FNTT pareigūnų, negalima teigti, kad visos sporto įstaigos taip elgiasi, tačiau pastebima aiški tokių nusikaltimų tendencija. Juolab kad sporto įstaigų kontrolės beveik ir nėra. Nepatvirtintais duomenimis, jų lėšomis gali pasidomėti nebent Valstybinė mokesčių inspekcija.
