Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 5 d., apie 20.30 val. ieškovė vyko autobusu „Evobus“, maršrutu Nr. 9, nuo „Universiteto“ stotelės, ir ketino išlipti iš autobuso „Baseino“ stotelėje. Autobusui važiuojant Dariaus ir Girėno gatve, artėjant prie Dariaus ir Girėno gatvės ir Sportininkų g. sankryžos, ieškovė, pamačiusi degantį žalią šviesoforo signalą, atsistojo nuo savo sėdimos vietos, ruošėsi išlipti už sankryžos esančioje „Baseino“ stotelėje, tačiau staigaus autobuso stabdymo metu nukrito ir patyrė rankos lūžius. Dėl šių sužalojimų ieškovė ieškiniu prašė priteisti 37,06 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šiuo atveju ieškovė pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, numatančias, jog keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdanti veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimu su ieškiniu taip pat nesutiko ir nurodė, kad Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, o tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir kilusių padarinių yra ieškovės neatsargumas.
Teismas, išanalizavęs teisės aktus, reglamentuojančius keleivių vežimo taisykles, byloje surinktus įrodymus, teismų praktiką, padarė išvadą, kad žala ieškovės sveikatai atsirado kaip autobuso staigaus stabdymo, kuris laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, pasekmė. Automobilis ir jo vairuotojas, kuris, pasak atsakovės, sukėlė avarinę situaciją ir dėl kurio autobuso vairuotojas staigiai stabdė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Teismas pabrėžė, kad nėra jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog toks automobilis iš viso buvo ir dėl jo autobuso vairuotojas staigiai stabdė autobusą.
Teismas, atsižvelgdamas į bendrą viešojo transporto paslaugas teikiančio vežėjo pareigą užtikrinti eismo saugumą, pabrėžė, kad yra visiškai neteisinga ir neproporcinga didžiąją atidumo ir rūpestingumo naštos dalį perkelti keleiviui. Teismas pažymėjo, kad keleivis tik perka viešojo transporto paslaugas ir pagal galimybes privalo būti atidus, tačiau viešojo transporto eismo saugumą visomis įmanomomis priemonėmis privalo užtikrinti vežėjas.
Įvertinęs, kad įvykio metu buvo padarytas neigiamas poveikis ieškovės fizinei sveikatai – vienai svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų neturtinių vertybių, – taip pat pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas, atlikta operacija, rekomenduotas reabilitacinis gydymas), atsakovės turtinę padėtį, teismų praktiką, teismas pripažino, kad šiuo atveju 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.
Atsakovė taip pat turės atlyginti ieškovei 37,06 Eur turtinę žalą, 38 Eur žyminį mokestį valstybei bei 286,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.
