Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl organizuotos grupės galimai apgaule, pasinaudojant ES finansuojamais projektais, įgytų beveik 6 mln. eurų.
Kaip spaudos konferencijos metu teigė Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis, šį ikiteisminį tyrimą atliko Europos prokuratūra ir FNTT.
Stambaus masto sukčiavimas buvo atliekamas 2018-2024 m. Iš viso nustatyta 26 įtariamieji, sukčiavimo schemose dalyvavo apie 30 Lietuvos ir užsienio bendrovių. Daugiausiai įtariamųjų – iš Kauno regiono. Dalis jų teisėsaugai jau buvo žinomi ir anksčiau.
„Veika pasireiškia tuo, kad vykdant inovacijų projektus, organizuota grupė, imituodama sandorius tarp suinteresuotų šalių, įgijo milijoninės vertės įrangos ir panaudojo užaukštintų kainų tipologiją, aktualią Europos prokuratūrai“, – pažymėjo jis.
Nustatyta 10 Europos Sąjungos šalių, kurios yra tyrimo epicentre.
Įtariamieji imitavo sandorius tarp susijusių įmonių, taip įgydami įvairią, milijoninės vertės įrangą modernizavimo, žaliosios energetikos srityje. Taip įgytos gamyklinės linijos, staklės. Tokiu būdu buvo suklaidinta Inovacijų agentūra.
Be to, įtariama, kad siekiant nuslėpti tikrąją įsigyjamos įrangos būklę bei vertę, buvo naudojami ir fiziniai daiktų keitimo veiksmai (pvz., įranga buvo perdažoma, keičiamos gamintojų identifikacinės lentelės), taip pat buvo slepiami tikrieji įrangos pardavėjai bei įrangos tikroji kaina.
Įtariamieji imitavo sandorius tarp susijusių įmonių, taip įgydami įvairią, milijoninės vertės įrangą modernizavimo, žaliosios energetikos srityje. Taip įgytos gamyklinės linijos, staklės.
FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas teigė, kad iš viso atlikta daugiau nei 90 kratų, jas atliko daugiau nei 100 FNTT pareigūnų.
Kaip tikino teisėsauga, buvo naudojamos fiktyvios įmonės, transakcijos, tikrieji sukčiavimo schemos organizatoriai maskavosi, pasislėpė už fiktyvių asmenų. 6 įtariamiesiems buvo skirtas 2-3 mėn. suėmimas.
„Šis tyrimas – ypatingai didelės apimties. Analizuojamos virš 200 fizinių ir juridinių asmenų banko sąskaitų. Kreiptasi į 10 užsienio šalių teisėsaugos institucijų. Tai stambiausias tyrimas“, – tikino R.Urbonas.
Pareigūnams pavyko užkirsti kelią dar daugiau nei 6 mln. eurų įgijimui apgaule.
„Sutartys nutrauktos, nepavyko įtariamiesiems įgyti tos sumos apgaule. Spėjome užkardyti iš naujųjų projektų, 2024-2025 m., apie 6 mln. eurų. Iki tol spėjo neteisėtai įgyti 6 mln. eurų“, – paaiškino V.Kukaitis.
Aplinkybės apie vykdomą nusikalstamą veiką, pasak jo, ėmė aiškėti dar 2018 m.
„Veika yra išsiplėtusi ir už ES ribų. Dalyvauja ir keletas Azijos regiono valstybių. Tai yra sunkioji pareigūnų darbo dalis – gauti duomenis iš trečiųjų šalių“, – teigė Europos deleguotasis prokuroras.
Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už juridinio asmens įsteigimą ir naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.
