Tai trečiadienį galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo prokuratūros skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
„Kaltinimas visiškai nesuprantamas, nekonkretus, neaiškus ir neatitinka keliamų Baudžiamajame proceso kodekse keliamų reikalavimų, tai trukdo nagrinėti bylą teisme“, – paskelbė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
Ji taip pat paskelbė, kad iš prokuratūros surašyto kaltinamojo akto neaišku, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų.
Teisėja sakė, kad trūkumai išdėstyti jos paskelbtoje nutartyje ir juos turi ištaisyti prokuroras.
Šriūbėnai į posėdį trečiadienį neatvyko, jiems atstovaujantis advokatas Mindauga Dūda žurnalistams teigė, kad jo klientų byla iš tikrųjų turėtų būti nutraukta.
Vilniaus apygardos prokuratūros atstovai į teismą irgi neatvyko.
Baudžiamoji byla dėl S.Šriūbėno ir jo sutuoktinės Almos Šriūbėnienės įtariamo neteisėto praturtėjimo Vilniaus apylinkės teismui buvo perduoda lapkritį.
Teisėsauga teigia, kad sutuoktiniai teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti daugiau kaip 400 tūkst. litų, už kuriuos buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, automobiliai, obligacijos ir Vyriausybės vertybiniai popieriai.
Tačiau bylą gavęs Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir taip apribojama kaltinamųjų teisė į gynybą. Esą nėra išsamiai aprašytos veikos, kaltinimai nėra aiškūs, nenurodytos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Gruodžio 3 dieną teismas priėmė nutartį, kuria bylą perdavė prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūra su šia nutartimi nesutiko ir apskundė. Prokurorai mano, kad yra visos faktinės aplinkybės, būtinos nusikaltimo sudėties požymiams, nėra pagrindo sakyti, kad kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų.
„Skundas nepagrįstas, o teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaltinamojo akto trūkumai suvaržo teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą“, – teisme yra sakęs advokatas M.Dūda.
Jo nuomone, kaltinamasis aktas prieštarauja ikiteisminio tyrimo duomenims.
Advokatas teigė, kad klaidas reikia taisyti ikiteisminio tyrimo metu ir nepradėti nagrinėti bylos. M.Dūdos manymu, kaltinimai yra tokie neaiškūs, kad jie net neturėjo pasiekti teismo – byla turėjo būti nutraukta dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. M.Dūdos manymu, teisėsaugos institucijų užduotis – surinkti įrodymus, o jei to nepavyko padaryti, nutraukti tyrimą.
„Kaltinimas neatitinka net specialisto išvados – specialisto išvadoje yra parašyta, kad turėjo teisėtų pajamų įgyti tam tikrą turtą. O kaltinime yra parašyta, kad neteisėtai praturtėjo įgydami tą turtą. Tai kaip suprasti?“ – stebėjosi advokatas M.Dūda.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tyrimą atliko bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija.
Už neteisėtą praturtėjimą gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.