Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT pareigūnai nustatė, kad statybos darbus atliekančioje ir statybinėmis medžiagomis Klaipėdoje prekiaujančioje bendrovėje ne visos pardavimo pajamos buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad per daugiau nei dvejus metus įmonė į apskaitą neįtraukė 55 sandorių, kurių vertė siekia daugiau nei 56 tūkst. eurų, iš jų pardavimo pajamos sudarė beveik 47 tūkst. eurų.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad darbuotojus įvairiems statybos darbams atlikti samdžiusi įmonė neapskaitė ir išmokėto darbo užmokesčio. Daugiau nei per dvejus metus 7 darbininkams neoficialiai grynaisiais pinigais buvo sumokėti beveik 26 tūkst. eurų, tokių išmokėjimų priskaičiuoti 92 atvejai. Apklausus bendrovės samdytus darbininkus paaiškėjo, kad dalį darbo užmokesčio jie gaudavo oficialiai, pavedimu į banko korteles, o dalį įmonės direktorius esą duodavo grynaisiais pinigais, motyvuodamas, kad tai yra jo skirta premija už atliktus darbus.
FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad dėl bendrovės ir jos vadovo veiksmų valstybei padaryta žala siekia beveik 33 tūkst. eurų – tiek buvo nesumokėta mokesčių ir įmokų.
Ikiteisminį tyrimą organizavusi ir kontroliavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė šią bylą teismui perdavė nagrinėti baudžiamuoju įsakymu. Išnagrinėję bylą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai statybos bendrovei skyrė 8 tūkstančių, o jos direktoriui – 5 tūkst. eurų dydžio baudas.
