2023 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje buvo sprendžiama dėl darbdavio atsakomybės už jo darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.
Šioje byloje Jonas Dima buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu, jame buvęs mažametis keleivis žuvo, o kiti automobiliu važiavę asmenys sunkiai sužaloti.
Suprasti akimirksniu
- Policijos departamento suvestinėje užfiksuota, kad 2018 m. birželio 11 d. apie 23 val. 50 min. Plungės r., kelio Skuodas–Plungė 46-ame km, automobilis „Opel Vectra“, vairuojamas vyro (gimusio 1988 m.), vengdamas susidūrimo su staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusia stirna, susidūrimo neišvengė ir, partrenkęs gyvūną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, vairuojamu vyro (gimusio 1958 m.).
- Per eismo įvykį žuvo automobiliu „VW Passat“ važiavęs 10-metis (gimęs 2008 m.) bei sužaloti vairuotojas ir kartu važiavusi moteris (gimusi 1993 m.), kurie dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyti į Klaipėdos ligoninę. Automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas ir kartu važiavęs vyras (gimęs 1989 m.) dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyti į Plungės ligoninę.
- „Opel“ vairuotojas Jonas Dima dėl vaiko žūties ir kitų žmonių sužalojimų tapo kaltinamuoju teisme. Į baudžiamąjį procesą buvo įtraukti ir bendrovės VVARFF atstovai, nes jai priklausė į avariją patekęs automobilis (J.Dima naudojosi firmos transportu, eidamas joje darbų vadovo pareigas).
Civiline atsakove byloje pripažinta įmonė, kuriai priklausantį automobilį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis. Žemesnės instancijos teismai iš įmonės priteisė žuvusio mažamečio tėvams kiekvienam po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitiems įvykio metu nukentėjusiems asmenims – po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ar įmonė yra civilinė atsakovė?
Civilinės atsakovės atstovė paduotame kasaciniame skunde teigė, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog įmonė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytoja, ir dėl to nepagrįstai pripažino ją civiline atsakove bei priteisė iš jos neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio (t. y. transporto priemonės) valdytojas buvo būtent nuteistojo darbdavys.
Kiti automobilio keleiviai taip pat buvo sunkiai sužaloti, ne kartą operuoti, ilgai gydomi, patyrė skausmus, emocinį sukrėtimą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad net jei įmonės vadovas davė žodinį leidimą nuteistajam po darbo pasinaudoti įmonės automobiliu asmeniniais tikslais, dėl tokio žodinio leidimo įmonės darbuotojas šio automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytoju netapo, o šiuo automobiliu naudojosi darbo santykių pagrindu. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad įmonė civiline atsakove byloje pripažinta pagrįstai ir iš jos pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems.
LAT: priteistos protingos sumos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nusprendė, kad šioje byloje priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Teisėjų kolegija pritarė žemesnės instancijos teismų išvadoms, pažymėdama, kad žala buvo padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais, dėl staigios ir netikėtos mažamečio mirties eismo įvykio metu visi ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, visus juos siejo giminystės ryšiai, neabejotinai didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusio mažamečio tėvai, su vaiku juos siejo glaudus ryšys, kiti automobilio keleiviai taip pat buvo sunkiai sužaloti, ne kartą operuoti, ilgai gydomi, patyrė skausmus, emocinį sukrėtimą ir išgyvenimus, yra likusios pasekmės, dėl kurių jie išgyvena iki šiol.
Be kita ko, atsižvelgta ir į atsakovo materialinę padėtį – tai įmonė, kurios veiklos rezultatai yra geri. Teisinio pagrindo mažinti priteistų neturtinių žalų atlyginimų dydžius teisėjų kolegija neįžvelgė.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotame kasaciniame skunde civilinės atsakovės atstovė taip pat kėlė klausimą dėl to, ar neturtinės žalos neturėtų atlyginti draudimo bendrovė.
Dėl neturtinės žalos – 5000 eurų
Atsakydamas į tai, LAT pažymėjo, kad, pagal eismo įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms iki 2018 m. lapkričio 1 d., taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
-
Pramogos Klaipėdos ledo arenoje baigėsi teisme: atbulas čuožęs vyras ir partrenkęs kitą čiuožėją išgirdo nuosprendį
-
Pripažinti žudiku negalima pasigailėti: kur LAT deda kablelį R.Savukyno byloje?
-
Perėjoje pražudyto vyro bylos atomazga: studentui – beveik pusės milijono eurų ieškinys
-
Teismas: dėl parduotuvėje trūkusio vamzdžio atsakingas pastato administratorius
Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė bendrai nukentėjusiesiems sumokėjo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taigi pagrindo reikalauti iš draudimo bendrovės didesnės nei 5000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti nėra.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Aukščiausiasis Teismas civilinės atsakovės atstovės kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
