Kol kas žinoma tik tiek, 8 – teisėjai įtariami korupcija, 5 iš jų leista suimti 10 dienų. Taip pat per kratas teisėjų namuose rasti 200 tūkst. eurų grynųjų, o iš viso – 300 tūkst. eurų.
Suprasti akimirksniu
- Kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Apeliacinio teismo teisėjai (Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas), Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
- Tarp sulaikytųjų yra ir 5 advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje).
- Tyrimo duomenimis, korupcinis teisėjų ir advokatų voratinklis buvo sukurtas dėl suinteresuotiems asmenims palankių teismo sprendimų, teigiama, kad sutartų kyšių sumos galėjo siekti 400 tūkst. eurų. Kratų metu pas įtariamuosius rasta 300 tūkst. eurų
- Viena iš konkrečiai paminėtų nešvarių bylų susijusi su garsiojo Vijūnėlės dvaro istorija. STT ketina kreiptis dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko teisinės neliečiamybės panaikinimo, o tuomet įtarimai kyšininkavimu pareikšti jam ir jo patarėjui
- Generalinis prokuroras sudarė 5 prokurorų grupę, vadovaujančią šiam plataus masto ikiteisminiam tyrimui, į kurį įtraukta bemaž 100 teisėsaugos pareigūnų.
Vis dėlto skambiai paskelbus apie prekybą teisingumu, tyrimo detalės nuo visuomenės slepiamos.
Taip pat nedetalizuojama pas kuriuos teisėjus konkrečiai rasti 200 tūkst. eurų grynųjų.
„Tie asmenys, pas kuriuos rasti grynieji pinigai, nėra labiau įtariami padarę korupcinius nusikaltimus nei tie, pas kuriuos grynųjų pinigų nerasta“, – tokį atsakymą 15min gavo iš STT atstovės Renatos Endružytės.
Pasiteiravus, kada visuomenė gali tikėtis daugiau informacijos apie atliekamą tyrimą, kokie konkrečiai įtarimai kam pareikšti, 15min sulaukė tokio atsakymo: „Tol, kol bus nuspręsta, kad informacijos pateikimas nepakenks vykstančiam tyrimui“.
Jau dabar aišku, kad bent dalis iš 26 įtariamųjų įmestų į korupcijos bylos mėsmalę su kyšininkavimu gali būti niekaip nesusiję.
Nerimas – dėl sekimo
Teisėjai ir teisės ekspertai iškart kilus skandalui nerimavo dėl sekimo ir kokia apimtimi buvo pasiklausoma pokalbių.
Laidoje „Dienos tema“ praėjusią savaitę buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus atkreipė dėmesį, kad teisėjų klausėsi kita procesinė pusė, galbūt palaikanti kaltinimą kai kuriose nagrinėjamose bylose.
„Jo klauso ištisai, neklauso tik apie vieną kažkokį epizodą, – svarstė G.Bartkus. – Tai yra žmonės, kurie galbūt kitose bylose dalyvauja kaip šalys. Tai kyla klausimas, kokias turime procedūras, kurios apsaugotų nuo tos informacijos beribio klausymosi ir panaudojimo? Įsivaizduokime: jeigu klausome teisėjo, kuris nagrinėja 100 bylų, tai vienoje byloje galbūt vieni palaiko kaltinimus ir ar nebus taip, kad tas, kas klausosi, kitoje to teisėjo byloje yra, pavyzdžiui, palaikantis kaltinimą arba dalyvavęs tame procese? Juk jei klausome viską, tai kaip ta informacija apribojama?“.
Toje pačioje laidoje Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas kėlė klausimą dėl teisėjų pasiklausymo.
„Suprantu, kad dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris jau pagal apibrėžimą ir pagal įstatymus yra neviešas, tačiau žiūrint iš teisėjo požiūrio matome situaciją, kad dėl kažkokių miglotų – dabar mums miglotų, nes neturime informacijos – veiksmų buvo sankcionuoti teisėjų pasiklausymai. Tai iš tos miglos teisėjų bendruomenei kyla klausimas, ar dabar už kiekvieną išteisinamąjį nuosprendį operatyvinius veiksmus mums taikys, ar ne? Greičiausiai, ne“, – kalbėjo jis.
Byloje vieną iš įtariamųjų ginantis advokatas Simonas Slapšinskas kėlė klausimus ir dėl advokatų pasiklausymo.
STT atstovė paklausta apie šiuos nuogąstavimus tvirtino, kad kriminalinės žvalgybos teisėtumas užtikrinamas įstatymų, generalinio prokuroro ir Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų įsakymais nustatytomis procedūromis.
„Kriminalinės žvalgybos veiksmai (tarp jų ir pasiklausymas) atliekami tik esant Kriminalinės žvalgybos įstatyme (KŽĮ) nustatytiems jų atlikimo pagrindams – turint pakankamai KŽĮ nurodytos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kurią įvertinęs įgaliotas prokuroras, o po to ir teismas leidžia (sankcionuoja) atlikti konkrečius veiksmus“, – pranešė ji.
Advokatams R.Endružytė primena, kad jų teisė į konfidencialumą nėra absoliuti.
„Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalis leidžia klausytis advokato telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus pastarajam dar neįgijus BPK numatyto įtariamojo ar kaltinamojo teisinio statuso, bet šis leidimas galimas tik surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad advokatas rengia, daro ar gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje įvardinta, kad informacija apie paties advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus, ginant kliento interesus negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas“, – pranešė ji.
