Šis tyrimas prasidėjo dar 2015 m., kai A.Katinas iš STT sulaukė įtarimų kyšininkavimu. Vėliau jis apkaltintas tik piktnaudžiavimu ir Panevėžio apygardos teisme nuteistas 2019 metų sausio 9 dieną.
Tačiau sprendimą peržiūrėję Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai abu nuteistuosius išteisino.
Jau Panevėžio apygardos teisme A.Katinas buvo išteisintas dėl prekybos poveikiu, o Dž.Žiugždienė buvo išteisinta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nedidelės vertės turto iššvaistymo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Prokuroras apeliaciniu skundu prašė A.Katiną pripažinti kaltu dėl prekybos poveikiu, bet dėl senaties šią bylos dalį nutraukti. Prokuroro nuomone, A.Katinui kartu su paskirta bauda, siekiančia daugiau kaip 8 tūkst. eurų, trejiems metams turi būti atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijas, įstaigas, įmones ar nevalstybines organizacijas.
Prokuroras prašė Dž.Žiugždienę pripažinti kalta dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir paskirti jai beveik 19 tūkst. eurų baudą.
Nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamuosius visiškai išteisinti.
Lietuvos apeliacinis teismas prokuratūros apeliacinį skundą atmetė, o gynėjų – tenkino ir A.Katiną išteisino dėl piktnaudžiavimo tarnyba, Dž.Žiugždienę – dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo.
Lietuvos apeliacinis teismas atlikto įrodymų tyrimą, pagal teisėjų kolegijos įpareigojimą į bylą buvo pateikti duomenys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, ištyrusi šiuos duomenis, taip pat kitą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu bei slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis pagrįstai galima remtis kaip įrodymais.
A.Katino veiksmai, prašant savivaldybės valstybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž.Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į tam tikros įmonės generalinį direktorių dėl privataus namo stogo remonto, žinant, jog ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, tarpininkaujant dėl sodybos raktų perdavimo, nebuvo susiję su jo funkcijų vykdymu ir turėjo aiškų privatų pobūdį.
„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – vertina Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Sprendžiant dėl A.Katino atsakomybės už tokius veiksmus, įvertinta ir tai, kad pats įmonės direktorius netinkamai interpretavo susidariusią situaciją, meras nedavė nurodymo jų atlikti neatlygintinai.
Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A.Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis.
Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad po viešai paskleistos informacijos apie galimą A.Katino piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pastarasis pakartotinai buvo išrinktas Utenos rajono savivaldybės meru ir savivaldybės tarybos nariu, todėl pripažinti, kad jis sumenkino Utenos rajono savivaldybės prestižą, o kartu ir diskreditavo mero vardą, – taip pat nėra pagrindo.
Pasisakydamas dėl Dž.Žiugždienės išteisinimo teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad Dž.Žiugždienė prašymą suklastojo, o tai, kad jį pateikė vėlesne data, nepatvirtina suklastojimo fakto. Nepadaryta jokia reikšminga žala įmonei, nesukelti teisiškai reikšmingi padariniai valstybei.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
