„Buvusios Lietuvos pašto vadovybės veiksmai ne kartą kėlė įtarimų, dėl įvairių pažeidimų jau yra anksčiau pradėtų ikiteisminių tyrimų, o tai verčia papildomai gilintis į ankstesnės veiklos detales. Susisiekimo sektoriuje sukurta korupcijos prevencijos sistema leidžia atskleisti anksčiau vykusius piktnaudžiavimus, tačiau svarbiausia, kad būtų užkirstas kelias panašiems atvejams ateityje“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimą pradėjo gegužės 24 dieną, BNS patvirtino STT.
„Tyrimas pradėtas visai neseniai, kalbėti apie kažkokias išvadas dar tikrai ankstyva, bet situacija reikalauja detalesnio ištyrimo ikiteisminio tyrimo metu. (...) Šiuo metu atliekami proceso veiksmai, renkami reikalingi duomenys“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamentas, nagrinėdamas bendrovės ankstesnės veiklos dokumentus, aptiko sistemingai atliktus didelių sumų mokėjimus vienai reklamos agentūrai. Surinkta medžiaga leidžia teigti, kad atsakingi bendrovės asmenys, galimai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, 2010–2015 m. su viena agentūra neteisėtai sudarė 8 sutartis dėl reklamos paslaugų pirkimo, kurių pagrindu atlikus mokėjimus galimai buvo iššvaistytas bendrovei priklausantis didelės vertės turtas – 1,91 mln. eurų.
BNS žiniomis, sutartys buvo pasirašytos su jau bankrutavusia agentūra „Lukrecijos reklama“, iš jų dvi sutartys – kartu su Baltijos viešųjų ryšių grupe.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos paštui vadovavo Lina Minderienė. Ji nuolatine vadove tapo 2011 metais, nuo 2010 metų ji buvo laikinąja generaline direktore. Nuo 2009 metų lapkričio L.Minderienė dirbo šios įmonės Finansų tarnybos direktore.
Pagal minėtas sutartis reklamos agentūra AB Lietuvos paštui turėjo parengti projektų koncepcijas ir jas įgyvendinti, rengti reklaminę medžiagą, atlikti žiniasklaidos monitoringą, teikti kūrybines, konsultacijų ir kitas paslaugas. Už šias neva teiktas paslaugas 2010–2016 m. Lietuvos pašto atsakingi asmenys priėmė ir sutiko apmokėti beveik 300 šios agentūros PVM sąskaitų faktūrų.
Tačiau tyrimo metu ne tik nerasta šios agentūros paslaugų atlikimą įrodančių dokumentų, bet ir nustatyta, kad faktiškai dalį analogiškų paslaugų tuo pat metu bendrovei teikė kitos agentūros arba atliko AB Lietuvos pašto darbuotojai pagal tiesiogines savo darbo funkcijas. Taigi buvusiai Lietuvos pašto vadovybei piktnaudžiaujant užimamomis pareigomis, didžiulės lėšos buvo sumokėtos už paslaugas, kurių bendrovei nereikėjo, jos nebuvo naudingos ir galimai niekada nebuvo suteiktos.
„Atsinaujinusiai Lietuvos pašto vadovų komandai vienas svarbiausių prioritetų – skaidrumas. Džiaugiuosi, kad pavyko suformuoti visiškai naują Saugos ir prevencijos departamentą, kuris profesionaliai įsijungia tiek į įmonės procesų skaidrinimą, verslo saugumą, tiek privačių interesų suvaldymą“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
2016 metais Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė Lietuvos paštui nutraukti 289,6 tūkst. eurų vertės reklamos konkursą, nes jo sąlygose nebuvo aiškiai nurodomos reklamos apimtys, o, kaip tuomet sakė VPT vadovė Diana Vilytė, per 6 metus Lietuvos pašto 6 pirkimus už 1,6 mln. eurų laimėjo „Lukrecijos reklama“.
Šių metų vasarį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apylinkės teismui perdavė bylą, kurioje „Lukrecijos reklama“ ir jos vadovas Marius Vaupšas įtariami nesumokėję daugiau nei 300 tūkst. eurų mokesčių, klastoję dokumentus, apgaulingai tvarkę apskaitą.
Anot FNTT, įmonės vadovas žalą valstybei jau atlygino.
Teisėsauga nustatė, kad 2012-2016 metais agentūra sudarė ne vieną pelningą sutartį dėl reklamos gamybos ir gavo už tai tūkstantinių pajamų. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti mokėti pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, susitarė su jokios veiklos nevykdančių kitų įmonių vadovais, kad bus suklastotos PVM sąskaitos faktūros.
FNTT nustatė, kad į valstybės biudžetą nesumokėta 186 tūkst. pridėtinės vertės ir 122 tūkst. eurų pelno mokesčių.
