Šiemet Lietuvoje nuskambėjo du absurdo komediją primenantys atvejai, kai ugniagesiai dėl pasenusios ir neveikiančios technikos negalėjo operatyviai padėti nelaimės ištiktiems gyventojams.
Pirmasis atvejis užfiksuotas balandžio viduryje, kai daugiau nei 40-ies metų senumo Vištyčio miestelio ugniagesių automobilis neužsivedė, tačiau iki gaisro vietos tebuvo 3 minutės kelio, todėl vietiniai vyrai ėmė ir nustūmė ten sugedusią mašiną.
Liepos pradžioje Varnionių kaime užfiksuota labai panaši situacija, tuomet keturių vaikų šeimos namai degė atvira liepsna, o netoliese buvę ugniagesiai tvarkė savo automobilį.
Tiesa, dėl šių incidentų pasitikėjimas ugniagesiais nemenksta, o gaisruose žūsta vis mažiau žmonių, dar 2013 m. tokių buvo 160, 2014 ir 2015 m. – 125, o pernai – 101. Reiktų paminėti, kad šis skaičius mažėja ne tik dėl užtikrinto ugniagesių darbo, bet ir dėl gaisrų prevencijos: palyginti su 2013 m., pernai užregistruota daugiau nei 1 tūkst. mažiau gaisrų, o palyginti su 2014 m. – 3 tūkst. mažiau.
Suprasti akimirksniu
- Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga reikalauja atlyginimų didinimui kitąmet skirti 4,2 mln. Eur
- Neįvykdžius šio reikalavimo, ugniagesiai žada imtis protesto akcijų
- Skundžiamasi ne tik dėl mažų algų – darbui reikia tiek naujos įrangos, tiek darbuotojų
- PAGD direktorius dėl darbuotojų trūkumo kaltina vadovus, šie neva netinkamai organizuoja darbą
- Profsąjunga sako, kad darbuotojų trūksta, nes nėra iš ko apmokėti viršvalandžius
Ugniagesių technikos amžius išties kelia nerimą. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilinių cisternų amžiaus vidurkis siekia 16 metų, tačiau situacija savivaldybėse kur kas blogesnė: PAGD duomenimis, ten ugniagesių automobilinių cisternų amžiaus vidurkis – 31 metai, o apie 80 proc. – pagamintos buvusioje Sovietų Sąjungoje ar NVS šalyse.
Vis dėlto Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos išplatintame pranešime kalbama, kad problema yra ne tik jau prieš daugybę metų atgyvenusi technika, trukdanti tinkamai atlikti pareigas.
Anot Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado Remigijaus Lapinsko, dauguma ugniagesių kone dešimtmetį dirba su tais pačiais apsauginiais gelbėtojo drabužiais, suvirintojų pirštinėmis, nepritaikytomis gaisrų gesinimui.
„Vargu ar kas susimąsto apie tai, kad dėl darbui reikalingų priemonių trūkumo ugniagesiai dažnai rizikuoja savo sveikata ir jie privalo pažeidinėti numatytas taisykles“, – akcentuojama UGPS išplatintame viešame laiške.
Kaip 15min aiškina UGPS pirmininkas Saulius Džiautas, jų reikalavimas paprastas – vien algų didinimui kitąmet reikia skirti mažiausiai 4,2 mln. Eur. Jei šių metų biudžete nebus numatytos šios lėšos, bus imtasi protesto veiksmų. Nors streikuoti ugniagesiai ir negali, jie turi ir kitų būdų priminti apie save.
„Protestuoti, rengti bado akcijas ir visa kita galime ir tai darysime. Jei tik pamatysime, kad biudžeto projekte nenumatoma papildomų lėšų, mes iškart imsimės protesto veiksmų ir pirmu keliu eisime į Vyriausybę su reikalavimu pakeisti skaičiukus biudžeto projekte“, – sako S.Džiautas.
UGPS atstovai pasakoja, kad šiuo metu dėl sveikatai pavojingo darbo, sudėtingų darbo sąlygų ir dažnai vos 500 eurų siekiančio atlyginimo nemažai ugniagesių palieka tarnybą. Vieni stengiasi patekti į kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas, pavyzdžiui, policiją, kiti – išvažiuoja laimės ieškoti svetur.
UGPS pirmininko Sauliaus Džiauto teigimu, situacija privalo keistis iš esmės. O kol kas ugniagesiai maitinami tik pažadais. Štai, pagal dabartinį planą, ugniagesių gelbėtojų alga „į rankas“ iki 2020 m. turi siekti 635 Eur.
Trūksta ir darbuotojų
Be to, PAGD nuolat kamuoja ir darbuotojų trūkumas, šiuo metu jame tarnauja 2533 pirminės grandies pareigūnai, tačiau yra 377 laisvi etatai, taigi, iki vadinamojo viso komplekto trūksta 13 proc. ugniagesių.
Tiesa, situacija pamažu taisosi optimizuojant veiklą, nes ugniagesių skaičius pastaraisiais metais nemažėja, bet mažėja laisvų etatų skaičius.
Tačiau, R.Lapinsko teigimu, darbuotojų trūkumas ypač pasijautė, kai pernai liepą įsigaliojo naujasis Vidaus tarnybos statutas, nuo tada numatyta 40-ies darbo valandų savaitės norma, anksčiau ugniagesiai galėjo dirbti 48 valandas ir jiems nebuvo mokama už viršvalandžius.
Kadangi pinigų viršvalandžiams mokėti biudžete nėra, PAGD vadovybė priėmė originalų sprendimą – vietoj pinigų rekomendavo ugniagesiams skirti laisvadienius. Būtent dėl to susidarė situacija, kai vietoj 8 žmonių pamainoje išties dirba tik pusė.
„Pavyzdžiui, Joniškyje turime iš viso 8 darbuotojus vienoje pamainoje, 2 iš jų šiuo metu atostogauja, 1 gavo išeiginę už viršvalandžius, 1 suplanuotą tėvadienį.
Taigi, dažniausiai vietoje 8 žmonių pamainoje turime vos 4–5. Kiekvienas pamainos narys turi skirtingas funkcijas: vienas vairuoja gaisrinį automobilį, kitas užtikrina sklandžią visų gelbėjimo darbų eigą, trečias – eina į gaisro vietą su kvėpavimo aparatu ar su metalo žirklėmis vaduoja prispaustus žmones“, – aiškina R.Lapinskas.
Jis priduria, kad dėl darbuotojų trūkumo jie yra priversti pažeidinėti nustatytas taisykles. Pavyzdžiui, į gaisro apimtą pastatą turi eiti mažiausiai 2 ugniagesiai ir ten gali praleisti ne daugiau nei 25 minutes.
„Jei neturime daugiau kvėpavimo aparatų arba kiti darbuotojai neturi teisės atlikti tokios funkcijos, teturime 1 žmogų, kuris eina į vidų antrą ir net trečią kartą. Tai yra be galo sunku fiziškai, be to, žmogus, su specialia apranga praleidęs ilgą laiką gaisro apimtoje patalpoje, gali gauti šiluminį smūgį, kvėpavimo aparatas apsunkina kvėpavimą, organizmui tenka didelis krūvis.
Be to, dirbantiesiems tenka didelis krūvis, nes jie privalo atlikti kelių žmonių funkcijas įvykio vietoje. Atvykus į gaisrą ar avarijos vietą, dėl žmonių trūkumo mums dažnai tenka rinktis: ar pažeisti numatytas taisykles, ar gelbėti žmones“, – apgailestauja Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas.
Padėtis be išeities
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Kęstutis Lukošius sutinka, kad jo kolegos įvardytų situacijų pasitaiko, bet taip yra ne tik dėl lėšų stygiaus ar ugniagesių trūkumo, bet ir dėl netinkamo darbo organizavimo: priešgaisrinių tarnybų vadovai galėtų labiau pasistengti planuodami darbuotojų atostogas ir laisvadienius.
„Bet būna, kai pareigūnai suserga, ar atsiranda kitų aplinkybių, kurių iš anksto negalima numatyti. Tokiais atvejais vadovai turėtų imtis visų priemonių, kad į tarnybą atvyktų laisvi nuo tarnybos darbuotojai, ir tai yra asmeninė vadovų atsakomybė, kad pamainų darbas būtų organizuojamas tinkamai. Šiuo metu laikomasi nuostatos, kad tokiose tarnybose, tarp jų ir Joniškio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandose, būtų ne mažiau nei 5 budintys pareigūnai.
Jei yra tokių atvejų, tai juos galima vertinti kaip gelbėjimo darbų vadovo netinkamą darbų organizavimą, nes ugniagesys gelbėtojas neturėtų eiti į ugnį ir rizikuoti savo gyvybe, jei ši rizika yra akivaizdi. Gelbėjimo darbų vadovui, tiek vykstant į gaisrą, tiek atvykus ir vertinant konkrečią situaciją, yra suteiktos visos teisės pasitelkti daugiau pajėgų, kad ir iš kitų padalinių, užtikrinant saugų darbą ir nerizikuojant ugniagesių gelbėtojų gyvybėmis“, – sako K.Lukošius.
Su tokiomis PAGD direktoriaus kalbomis S.Džiautas nesutinka. Jo teigimu, vienintelė vadovų atsakomybė ta, kad trūkstant darbuotojų jie patys nesiima gesinti gaisrų.
„Vadovai galėtų ateiti pabudėti ir gauti pinigus už tuos pačius viršvalandžius, bet jie per kepurę gaus nuo paties departamento direktoriaus, nes neorganizuoja darbo taupydami lėšas“, – ironizuoja S.Džiautas.
Pašnekovo teigimu, tai nėra darbo organizavimo klausimas, o viršvalandžių apmokėjimo.
„Klausimas išsispręstų, jei būtų lėšų apmokėti viršvalandžiams, niekas neimtų išeiginių. Ugniagesys su mielu noru dirbtų viršvalandžius ir gautų už tai pinigus, bet pinigų tam paprasčiausiai nėra.
Viršvalandžių sąskaita taupoma departamento nurodymu. Yra paties direktoriaus rekomendacija nemokėti už viršvalandžius, bet išleisti išeiginėms“, – sako S.Džiautas.
Situacija gerėja?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Kęstutis Lukošius neneigia minimų problemų ir tikina, kad nuolat kalba apie lėšų trūkumą ugniagesių aprangai ir įrangai.
Tačiau apranga nėra pigi, anot K.Lukošiaus, vieną ugniagesį aprengti specialia uniforma reikia apie 1170 Eur, o į šią sumą neįeina nei įranga, nei apsaugos priemonės. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, situacija pamažu gerėja.
„Nors skiriamas finansavimas ir netenkina poreikių, vis dėlto kasmet stengiamės atnaujinti ugniagesių gelbėtojų apsauginę aprangą ir jos priedus. Štai, jeigu 2016 m. buvo įsigyta tik per 220 apsauginių ugniagesio kostiumų, tai šiais metais planuojame įsigyti 1300 apsauginės aprangos komplektų. Taip pat šiemet bus įsigyta saugos priemonių: pirštinių, šalmų, pošalmių, ugniagesių batų už 170 tūkst. eurų“, – sako K.Lukošius.
Pasak jo, daugiau lėšų skirti neįmanoma, nes dar būtina remontuoti gaisrinę techniką, pastatus, sumokėti už komunalines paslaugas, prižiūrėti ir apdrausti automobilius.
Beje, situaciją apsunkina ir kai kurie neaiškūs sprendimai, pavyzdžiui, dešimt „auksinių“ ugniagesių kopėčių, jų nuoma atsiėjo 6,5 mln. Eur, vos ne tiek, kiek kasmet skiriama gaisrinių automobilių įsigijimui.
„Kadangi turimų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių vidutinis tarnavimo laikas viršija 16 metų, turime ir sovietiniais metais įsigytų automobilių, todėl, norint atnaujinti automobilių parką, kasmet reikėtų įsigyti bent po 20 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių.
Nors gaisrinių automobilių įsigijimui kiekvienais metais skiriama apie 8–10 mln. eurų, bet kai vienos automobilinės cisternos kaina viršija 200 tūkst. eurų, o gaisrinio keltuvo kaina siekia 600–800 tūkst. eurų, skirtosios lėšos, deja, tik iš dalies leidžia spręsti šią problemą. Jau nekalbant apie tai, kad itin brangiai kainuoja 8 automobilinių keltuvų nuoma. Šiuo metu šios nuomos klausimai yra sprendžiami teismuose“, – situaciją dėsto ugniagesių vadas.
Be to, K.Lukošius aiškina, kad 2018 m. ugniagesiams bus skiriama 2,71 mln. Eur daugiau nei šiemet, o dar 1,9 mln. Eur planuojama sutaupyti iš vidinių resursų. Šios lėšos bus skiriamos darbo užmokesčiui didinti. Be to, pašnekovas pabrėžia, kad jau dabar yra keliami ugniagesių atlyginimai.
„Nuo rugsėjo 1 d. yra didinamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas apskričių Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų komandų ugniagesiams gelbėtojams, dirbančių pagal darbo sutartį, kurių koeficientas mažesnis nei 3,2, anksčiau buvo 3,07.
Taigi šių darbuotojų darbo užmokesčio koeficientas pasieks minimalų statutinių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficiento lygį. O nuo spalio 1 d. numatyta padidinti nestatutinių komandų skyrininkų pareiginių algų koeficientus iki 3,7, dabar jis siekia 3,5“, – sako K.Lukošius.
Jis priduria, kad jau yra parengti siūlymai dėl jo vadovaujamos tarnybos veiklos organizavimo tobulinimo, optimizuojant veiklą bus galima sutaupyti dar daugiau lėšų.
„Priimtus sprendimus jau įgyvendiname – priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų pavaduotojų funkcijos perkeltos tarnybų viršininkams, jau yra panaikinti ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrių viršininkų etatai.
Pokyčių imamasi ir departamentui pavaldžiose įstaigose – Gaisrinių tyrimų centre ir Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Jie taip pat yra numatyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente ir apskričių Priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose. Pertvarkius užmokesčio fondą, rasis lėšų, kurias galėsime skirti atlyginimų didinimui“, – sako K.Lukošius.
