Trečiadienio ankstų rytą Generalinės prokuratūros atstovai kreipėsi į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą dėl antradienį sulaikyto 34 metų Andriaus Urbono suėmimo.
Kaip antradienį rašė 15min.lt, Lietuvos pašto direktorius įtariamas sukčiavimu ir net turto prievartavimu, įtarimai susiję su ankstesne jo veikla.
2006–2007 metais A.Urbonas dirbo „Swedbank“ grupėje, vadovavo „Hansa lizingui“.
Teigiama, jog pasinaudodamas pareigomis A.Urbonas su keliais bendrininkams už tam tikrą atlygį padėdavo gauti paskolą tiems, kam ji iš tiesų nepriklausytų. Tarpininkai taip pat siūlydavo už neoficialų atlygį pagelbėti paskolų neišgalintiems atiduoti verslininkams – būdavo atidėliojami mokėjimai.
Prokurorai prašė leisti laikyti A.Urboną suimtą maksimalų laiką – 3 mėnesius.
Teisėjas Audrius Cininas operatyviai paskelbė nutartį: pašto įmonės vadovą leidžiama suimti dviem savaitėms.
Galėtų naikinti ar slėpti įrodymus
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Airinė Šerelytė pranešė, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 181 str. 3 d. (didelės vertės turto prievartavimo organizavimas) ir LR BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (organizavimas pasikėsinimo sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą).
Teismas dar sykį pabrėžia, kad A.Urbonui pareikšti įtarimai nėra susiję su šiuo metu jo darbu AB Lietuvos paštas.
Teismas konstatavo, kad įtariamajam taikytinas suėmimas, nes bylos tyrimas yra pirminės stadijos. Kol nerasti ir neįtvirtinti pagrindiniai duomenys, įtariamasis gali paveikti neapklaustus liudytojus, kitus asmenis, sunaikinti ar paslėpti daiktinius įrodymus.
Teismo nutartis įtariamojo ir jo gynėjo per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Po antradienio rytinio posėdžio pareigūnų išvežamas A.Urbonas situacijos, į kurią įklimpo, išsamiau nekomentavo, tačiau prasitarė kategoriškai neigiantis pareikštus įtarimus.
Iš banko išvytas dėl aferų?
Tai jau ne pirmas kartas, kai A.Urbonas įtariamas įsipainiojęs į aferas, susijusias su paskolomis, trečiadienį primena „Lietuvos rytas“.
Užpernai priekaištų A.Urbonui buvo pareiškę ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Tyrėjai buvo atskleidė išradingą aferą – sukčiai per fiktyvią bendrovę menkiaverčiams vilkikams pirkti iš „Hansa lizingo“ gavo apie 3 milijonų litų paskolą. Vėliau visi vilkikai iš Lietuvos dingo, o juos įsigijusi bendrovė pareiškė neturinti jokio turto. FNTT pareigūnai sulaikė šio nusikaltimo vykdytojus – samdytus direktorius.
Bet buvo duomenų, kad prie nusikaltimo galėjo prisidėti ir vienos naudotais automobiliais prekiavusios bendrovės akcininkas, ir tuometis „Hansa lizingo“ vadovas A.Urbonas.
Tarnybinį patikrinimą atlikę tuomečio „Hansabanko“ vadovai nustatė, kad A.Urbonas buvo išdavęs ir daugiau abejotinų paskolų įmonėms, susijusiomis su minėtu akcininku.
Paprastai taip buvo daroma, kai banko vadovas būdavo išvykęs arba atostogaudavo.
Manoma, jog tuomet banko akcininkai, nenorėdami, kad kiltų triukšmas, pasiūlė A.Urbonui ramiai pasitraukti, rašo dienraštis.
Baigęs bankininko karjerą A.Urbonas trumpam sėdo į VST Elektros tiekimo tarnybos viršininko postą, o pernai susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pakvietė šį veikėją tapti Lietuvos pašto direktoriumi.
