Sudėtinga pinigų pasisavinimo schema Kauno verslininką atvedė į teismą

Kaune gyvenantis 46 metų R. S., vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas, kaltinamas didelės vertės turto pasisavinimu, sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
PVM sukčiautojas dienas leidžia belangėje.
Asociatyvinė iliustracija / FNTT nuotr.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gintaras Eidukevičius perdavė nagrinėti į teismą baudžiamąją bylą, kurioje kaunietis verslininkas kaltinamas galimai pasisavinęs daugiau nei 1,5 mln. litų (beveik 435 tūkst. Eur.) bei jo vadovautos bendrovės naudai panaikinęs prievolę sumokėti 234 tūkst. litų PVM (beveik 68 tūkst. Eur).

Šis ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas po to, kai R. S. vadovaujamos bendrovės finansinės operacijos sukėlė įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kauniečiui R.S. priklausanti bendrovė už suteiktas paslaugas iš kitos įmonės gavo 1 mln. 815 tūkst. litų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. S. priklausanti bendrovė už suteiktas paslaugas iš kitos įmonės gavo 1 mln. 815 tūkst. litų. Manoma, kad norėdamas šias bendrovei priklausančias pinigines lėšas pasisavinti bei jo valdomos įmonės naudai panaikinti prievolę valstybei sumokėti PVM, kaltinamasis galimai suklastojo dokumentus – atbulinėmis datomis surašė ir pasirašė dviejose suklastotose, neva dar prieš metus sudarytose paskolų sutartyse.

Pagal šias sutartis R. S. savo vadovaujamai  bendrovei kaip fizinis asmuo tariamai suteikė 330 tūkst. Lt ir 1 mln. 204 tūkst. litų paskolas (iš viso – daugiau nei 1,5 mln. litų).

Manoma, kad vėliau galimai buvo suklastota ir keliolika PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias R. S. valdoma bendrovė šiuos neegzistuojančius pinigus neva sumokėjo už įvairias paslaugas trims uždarosioms akcinėms bendrovėms.  

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šios suklastotos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, o jų duomenys pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu R.S. priklausančios bendrovės naudai buvo panaikinta prievolė sumokėti į valstybės biudžetą 234 tūkst. litų PVM. 

Ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro G.Eidukevičiaus teigimu, įtariamasis sukūrė gana sudėtingą pinigų pasisavinimo schemą ir bandė apsisaugoti nuo demaskavimo.

„Iš pirmo žvilgsnio bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai atrodė tvarkingi ir nekėlė įtarimų, todėl prireikė ilgo ir kruopštaus tyrimo, glaudaus prokuratūros, FNTT ir VMI pareigūnų bendradarbiavimo, kad būtų surinkti R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodymai“, – sakė prokuroras, teismui perdavęs 16 tomų bylą.  

Civiliniam ieškiniui bei galimam turto konfiskavimui užtikrinti laikinai apribotos kaltinamojo nuosavybės teisės į jam priklausantį butą, pažymima Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Stundžienės trečiadienį paviešintame pranešime.

Ikiteisminį tyrimą šioje didelės apimties ir sudėtingoje baudžiamojoje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų