2015 11 04 /11:42

Sukčiai įvaldė naujus metodus – ne savo vardu paima greitąjį kreditą

Policija pastebi plintantį naują sukčiavimo būdą – už atlygį paprašę atsidaryti sąskaitą ir perduoti jos duomenis, sukčiai vėliau žmogaus vardu paima greitąjį kreditą.
Greitieji kreditai
Greitieji kreditai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaip trečiadienį pranešė Policijos departamentas, pareigūnai fiksuoja atvejus, kai į mažą miestelį ar kaimą atvykę nepažįstamieji suranda žmones ir įkalba juos už tam tikrą atlygį atsidaryti sąskaitą. Žmonės informuojami, kad į asmens sąskaitą bus pervesti pinigai, o jam tereikės grynuosius paimti ir perduoti nepažįstamiesiems. Kartu žmonių paprašoma suteikti prisijungimo prie asmens sąskaitos duomenis.

Pasinaudojant į tokį prašymą atsiliepusių žmonių vardu, nuotoliniu būdu gaunami kreditai iš vartojimo kredito bendrovių, lėšos pervedamos į asmens sąskaitą. Sąskaitos savininko prašoma šias lėšas paimti iš banko ir perduoti nepažįstamiesiems. Gavę pinigus jie dingsta, o žmogui lieka nusikaltėlio prisiimti įsipareigojimai už paimtą greitąjį kreditą.

Policijos duomenimis, tokios nusikalstamos veikos taikiniais dažniausiai tampa socialiai pažeidžiami, lėšų stokojantys ir mažiau finansiškai raštingi asmenys, kurie turi nepakankamai žinių apie elektroninę bankininkystę.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Prisijungimas prie elektroninės bankininkystės
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Prisijungimas prie elektroninės bankininkystės

Šios paslaugos vartotojams verta žinoti, kad piktavaliai, turėdami prisijungimo kodus, gali prisijungti prie banko klientų sąskaitų ir panaudoti visas pinigines lėšas, esančias einamosiose sąskaitose: pervesti į kitą sąskaitą, nupirkti prekių ar užsisakyti paslaugų. Taip pat gali nutraukti terminuotus indėlius, pervesti į einamąsias sąskaitas ir jas taip pat ištuštinti.

Jei sąskaitose nėra lėšų, tikėtina, kad sukčiai bandys pasinaudoti pačio banko ar greitųjų paskolų bendrovių teikiamomis paslaugomis, kurių metu paskolos per trumpą laiką yra pervedamos į einamąsias sąskaitas, o šios aukščiau paminėtais būdais ištuštinamos.

Taip pat galima peržiūrėti visus asmens duomenis, dalį jų pakeisti, peržiūrėti pirkimus ir kitą jautrią informaciją, prieiti prie kituose susijusiuose portaluose esančios jautrios informacijos, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos, „Sodros“.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Internetinė bankininkystė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Internetinė bankininkystė

Dėl šio sukčiavimo būdo perspėti komerciniai bankai, jiems rekomenduota imtis papildomų įmanomų informavimo apie tokius pavojus priemonių. Klientus aptarnaujantys bankų darbuotojai raginami žodžiu perspėti socialinės rizikos asmenis apie galimas rizikas dėl prisijungimo prie sąskaitos duomenų perdavimo tretiesiems asmenims.

Kilus įtarimui ir matant, kad lėšos gautos iš vartojimo kredito bendrovės, paklausti kliento, ar jis apie tokius prisiimtus įsipareigojimus žino.

L.Valickas: bankai turėtų susirūpinti asmens duomenų saugumu

„Sukčiavimo būdas, kai nepažįstamieji siūlo atsidaryti sąskaitas ir perduoti savo prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, niekaip nesusijęs su vartojimo kreditais. Taip vertinti problemą yra trumparegiška, nes bankininkystės duomenų pasisavinimas beveik prilygsta asmens tapatybės vagystei ir dėmesį reikėtų sutelkti į visuomenės švietimą apie banko paslaugas bei, galbūt, didesnę asmens duomenų apsaugą banke ir papildomus sąskaitų operacijų saugiklius“, – atsiųstame komentare tikina Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas.

Jis priminė, kad lapkričio 4-ąją, Seime bus priimamas Vartojimo kredito įstatymas, todėl šiuo metu daugelis visuomenės problemų dirbtinai siejamos su vartojimo kreditais.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Liutauras Valickas
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Liutauras Valickas

Anot L.Valicko, išvilioję asmens prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis piktavaliai, kaip pastebi ir policijos pareigūnai, gali panaudoti visas sąskaitoje esančias lėšas, nupirkti ar užsisakyti paslaugas, nutraukti indėlius, pasinaudoti finansinėmis banko paslaugomis, peržiūrėti asmens duomenis, per e. vartus prieiti prie Mokesčių inspekcijos, Sodros duomenų.

„Policija pastebi, kad toks sukčiavimo būdas labiausiai plinta provincijoje, kur visuomenės nepasiekia žinios netgi apie tai, kas yra el. bankininkystė ir asmens duomenų apsauga. Daug dėmesio skyrėme švietimui, todėl vartojimo kreditais besinaudojantys žmonės tai žino ir niekada neatiduos raktų nuo savo tapatybės. To nebereikia aiškinti ir gyventojams, kurie informacijos ieško internete.

Tačiau atokiuose regionuose gyventojai nesinaudoja internetu, laikraščių skaito mažai ir svarbios naujienos jų nepasiekia. Būtent į šiuos žmones nusitaikę sukčiai apsimeta socialiniais darbuotojais ar prisistato Lietuvos banko specialistais ir siūlo surašyti turimus pinigus, nes neinformuoti, neapsišvietę gyventojai – lengvas taikinys“, – sako L.Valickas.

Jis įspėja gyventojus, niekam niekada, netgi savo artimiems giminaičiams ar šeimos nariams, nepatikėti prisijungimo prie el. bankininkystės ir kitų asmens duomenų, kurie leistų pašaliniams asmenims atlikti bankines operacijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų