Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad klaipėdietis R. Š. ir kaunietis R. J., galimai veikdami per V. V., kuri dėl ligos negali suvokti savo atliekamų veiksmų, padedant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotojai, sukūrė planą, kaip užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę Kretingos rajone.
Bylos duomenimis, kaltinamieji suklastojo V. V. Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad V. V. yra Eberhardto Rutzeno ir Veronikos Marijos Vaškytės dukra. Vėliau V. V. vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotojai J. A. jie pateikė prašymą grąžinti E. Rutzeno žemę. Planas pavyko – kaltinamieji, suklastoję ne vieną dokumentą, pasiekė, kad V. V. vardu būtų atkurtos nuosavybės teisės į beveik 60 hektarų žemės, kurios vertė siekia beveik 25 tūkstančius eurų, taip pat beveik 11 hektarų miško, kurio vertė siekia beveik 4 tūkstančius eurų, ir į kiek daugiau nei į 9,5 hektaro vandens telkinio, kurio vertė daugiau nei 3,5 tūkstančio eurų. Žemės sklypai buvo suformuoti Kretingos ir Ignalinos rajonuose.
„Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotoja į teisėsaugos akiratį patenka ne pirmą kartą. Visai neseniai buvo baigta panaši itin didelės apimties byla. Tąkart taip pat veikdama bendrininkų grupėje kaltinamoji J. A. padėjo privatizuoti Amerikoje mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonai Domicelei Olšauskaitei-Dirmantienei ir jos broliui kunigui Konstantinui Olšauskui priklausiusias žemes“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui.
Kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotoja, nei R. Š. ir R. J. nepripažįsta.
Už sukčiavimą kitų naudai įgyjant svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą kaltinamiems R. Š., R. J. ir J. A. gresia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, o už dokumentų klastojimą – laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus darbuotoja J. A. dar kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Už šį nusikaltimą moteriai gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.
Byla Klaipėdos apygardos teisme turėtų būti pradėta nagrinėti š. m. sausio 25 dieną.
