Sukčių lavina: kokios nusikaltėlių naudojamos schemos padeda iš lietuvių išvilioti milijonus

Visą pasaulį netruko apskrieti dokumentinis filmas apie „Tinder“ sukčių, išviliojusį milžiniškas sumas iš moterų, su kuriomis pažintį užmezgė būtent per šią programėlę, apsimesdamas turtuoliu. 15min nutarė pasidomėti, o kiek gi lietuviai(-ės) neteko pinigų, patikėję sukčiais, kokias šie schemas apgauti naudoja, ar jie galiausiai buvo sugauti, o prarastos lėšos sugrąžintos savininkams.
Atsargiai, telefoniniai sukčiai
Atsargiai, telefoniniai sukčiai / Lietuvos banko iliustracija

Sukčių daugėja, o ištyrimų mažėja

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad praėjusiais metais registruota sukčiavimų augimas. 2020 m. užregistruoti 2 124 sukčiavimai, o 2021 m. – 22,8 proc. daugiau arba 2 609 nusikalstamos veikos.

Tuo metu sukčiavimų ištyrimas 2021 m. buvo mažesnis nei metais prieš tai ir siekė 45,1 proc. (2020 m. – 60,5 proc.).

Klaipėdos VPK nuotr./Policija įspėja: kaip vyksta sukčiavimas
Klaipėdos VPK nuotr./Policija įspėja: kaip vyksta sukčiavimas

„Ištyrimo mažėjimas 2021 m. sąlygotas objektyvių priežasčių ir yra siejamas su padidėjusiu iš užsienio vykdomų sukčiavimų registravimu“, – paaiškina R.Matonis. Pernai elektroniniai sukčiai iš žmonių išviliojo daugiau kaip 10 mln. eurų.

Schemos – apgaulingos žinutės ir interneto svetainės

Policijos atstovo teigimu, praėjusiais metais iškilo sukčiavimo schemos, susijusios su apgaulingų interneto svetainių kūrimu ir apgaulingų žinučių platinimu internetinio bendravimo programėlėmis.

„Dominuojantis veikimo būdas buvo pirkėjais apsimetusių sukčių pasiūlymas pardavėjams, kurie paskelbė skelbimus internete, aktyvuoti nuorodą į tariamai naują reklamos portalo funkciją ir patiems atlikti mokėjimo pavedimą iš pirkėjo sąskaitos. Tokiu būdu nukreipus į klastotus skelbimų portalo ir kurjerių tarnybos puslapius ir išprovokavus prisijungti prie SMART-ID paskyrų, pardavėjai, įsitikinę, kad vykdo mokėjimą iš pirkėjo sąskaitos, iš tikrųjų atlikdavo mokėjimą sukčiui iš savo sąskaitos“, – pasakoja R.Matonis.

Daugiau būta ir telefoninio sukčiavimo atvejų. Pagrindiniai telefoninio sukčiavimo būdai, pasak pašnekovo, yra naudojimasis apgaulingais skambučiais ir apgaulingomis SMS žinutėmis.

„Dažniausiai naudotas būdas buvo nukentėjusiųjų išprovokavimas aktyvuoti nuorodą į klastotą elektroninės bankininkystės puslapį, kur buvo užvaldomi prisijungimo duomenys ir (ar) apgaulingai patvirtinami sukčių inicijuoti lėšų iš sąskaitos pavedimai. Visos apgaulingos SMS žinutės buvo adresuotos banko vardu“, – teigia policijos atstovas.

Padaugėjo ir investicinio sukčiavimo atvejų. Pastariesiems dažniausiai pasirenkami du būdai – telefoninių sukčių pasiūlymai investuoti ir apgaulingų investavimo skelbimų platinimas internete.

Sukčiai pasitelkia visą puokštę schemų

15min pakalbino ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentę Eivilę Čipkutę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis