Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sukeistų D.Gineikaitės kraujo mėginių byla stringa: teismas svarstys advokatų prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą

Lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teisme pratęstas didžiulio atgarsio visuomenėje sukėlusios buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės girtumo nuslėpimo, sukeičiant kraujo mėginius, istorijos nagrinėjimas. Advokatai siekia nutraukti baudžiamąjį procesą bei kaltina teisėsaugą, nutekinusią skambučių išklotines žiniasklaidai. Posėdyje taip ir neapklaustas nė vienas liudytojas.
Daiva Gineikaitė
Daiva Gineikaitė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Piktnaudžiavimo tarnyba byloje kaltinimai yra pareikšti ne tik girtai avariją sukėlusiai ir dėl to teisių 3,5 metų laikotarpiui netekusiai 35 metų D.Gineikaitei. Į teisiamųjų suolą kartu sėdo ir keturi Kauno klinikinės ligoninės medikai, manoma, bandę išsukti tuometinės NŽT vadovės uodegą – direktorius Gediminas Abeciūnas, jo pavaduotojas 42-ejų metų Kastytis Grigonis, gydytojas, laikinai vadovaujantis Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skyriui, 57-erių metų Artūras Šulnius ir 57-erių metų slaugytoja Salomėja Skersienė, šalia kurios namų buvo rasti vieni svariausių įrodymų šioje byloje.

Pirmajame teismo posėdyje rugsėjo mėnesį nė vienas iš penkių kaltinamųjų savo kaltės nepripažino. Trys iš jų parodymus sutiko duoti tik išklausius visus liudytojus. Parodymus iškart duoti panoro A.Šulnius ir S.Skersienė, tačiau užsitęsus pirmajam posėdžiui, šį procesinį veiksmą nuspręsta atidėti.

Lapkričio 9-osios posėdyje siekta apklausti dalį liudytojų. Iš viso jų byloje – 22. Kaip liudytojai apklausiami ir keturi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. To pageidavo kaltinamųjų advokatai.

Advokatai siekia nutraukti bylos nagrinėjimą

Tik prasidėjus posėdžiui, pranešta, jog byloje pasikeitė pirmininkaujantis teisėjas, nes pirmajam posėdžiui vadovavęs Rimantas Sipavičius negali joje dalyvauti dėl ligos. Nenorint, kad bylos nagrinėjimas užsitęstų, į jo vietą paskirta atsarginė teisėja.

Tuomet A.Šulniaus advokatas Aleksandras Jakubauskas pateikė prašymą, kurį jau teikė pirmojo posėdžio metu – jo nuomone šis reikalas turi būti išnagrinėtas atidžiau. Advokato prašymas – nutraukti baudžiamąjį procesą jo ginamųjų – A.Šulniaus ir S.Skersienės – atžvilgiu, remiantis tuo, kad abu jo ginamieji anksčiau jau buvo nubausti administracine tvarka (skirtos baudos).

Tai, pasak jo, ideali nusikaltimo sutaptis, tad už vieną veiką negalima bausti dukart. Be to, jau buvo priimtas kito prokuroro procesinis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kraujo mėginių sukeitimo, nes tai jau buvo išnagrinėta administracine tvarka. Jei į tai nebus atsižvelgta, gali būti šiurkščiai pažeistos konstitucinės nuostatos. Jam pritarė ir kitų kaltinamųjų advokatai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daiva Gineikaitė ir Gediminas Abeciūnas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Daiva Gineikaitė ir Gediminas Abeciūnas

Taip pat A.Jakubauskas piktinosi 15min publikacija, kurioje, pasak jo, negavus leidimo, neteisėtai atskleisti šios bylos duomenys – skambučių išklotinės.

Vienas jų pabrėžė, kad jei ir toliau bus nagrinėjama ši byla, bus pažeista ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. „Kam to reikia?“ – klausė advokatas.

Taip pat A.Jakubauskas piktinosi 15min publikacija, kurioje, pasak jo, negavus leidimo, neteisėtai atskleisti šios bylos duomenys – skambučių išklotinės. Jam pritarė ir kitas advokatas, pabrėžęs, jog žiniasklaida iš bylos daro šou ir viešina tai, kas dar bus paviešinta. Kad bylą reikia kelti ne prieš žiniasklaidą, bet teisėsaugą, kuri tuos duomenis atskleidžia žurnalistams.

Prokuroras Darius Stankevičius patikino, kad tai – ne šio teismo kompetencija: jei koks asmuo mano, jog jo teisės pažeistos, jis gali kreiptis į policiją ar teismą dėl jų gynimo. Pasak jo, ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla nagrinėjama ne uždaruose teismo posėdžiuose, tad ir bylos medžiaga nėra slapta.

Dėl šių prašymų teismas paskelbė trumpą pertrauką. Grįžusi į teismo posėdžių salę teisėjų kolega pranešė, jog prašymą dėl 15min publikacijos prijungimo prie šios bylos atmeta. O kitą prašymą ir jo argumentus – dėl baudžiamojo proceso nutraukimo, žada rimčiau apsvarstyti. Nutartį dėl šio prašymo teismas skelbs lapkričio 21 d. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas, taip ir neapklausus liudytojų, atidėtas.

Ikiteisminis tyrimas vykdytas pusantrų metų

D.Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo istorijos tyrimas vykdytas beveik pusantrų metų – avariją NŽT vadovė Kaune sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną. Iškart po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promiles (vidutinis girtumo laipsnis), ji ėmė kurpti išsisukimo nuo atsakomybės planą – ėmė skambinti seniai, nuo tų laikų, kai dar dirbo Kauno miesto savivaldybėje ir kuravo medicinos sritį, pažįstamam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui.

Šiuos D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbius teisėsaugos pareigūnai yra užfiksavę, nes jų klausėsi, bandydami patvirtinti įtarimus dėl aferų NŽT.

Nesutikusi su alkotesterio parodymais, ji kraujo mėginius nusprendė duoti būtent šio asmens valdomoje gydymo įstaigoje – taip sutarė su G.Abeciūnu.

Manoma, jog tuomet užvirė nurodymų grandinė. Siekdamas išsukti D.Gineikaitę, direktorius davė nurodymą pavaduotojui K.Grigoniui, šis – tą dieną Priėmimo skyriuje budėjusiam gydytojui A.Šulniui, kuris įspėjo slaugytoją S.Skersienę, jog pacientė kraujo duoti atvyks du kartus: dabar pat ir kitos dienos rytą, kai alkoholio kraujyje nebebus nė kvapo. Tiesa, antrojo apsilankymo liepta neregistruoti. Slaugytoja iš pradžių šiai aferai prieštaravo, bet galiausiai pakluso.

Viešai D.Gineikaitė iš pradžių teigė eismo įvykio metu buvusi blaivi, o administracinės bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, jog alkotesterio parodymai išsikreipti galėjo dėl to, kad prieš pat patikrinimą jį burną praskalavo „Listerine“ skysčiu ir netyčia šiek tiek jo nurijo.

Kraujo mėginys rastas šiukšliadėžėje

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai tyrimo metu aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio (1,01 prom. alkoholio), o kitame – ne. Mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas tik vėlesnysis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados patvirtino įtarimus, kad buvo siekiama nuslėpti galimą valstybės tarnautojos girtumo faktą eismo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo eigoje NŽT direktorei D.Gineikaitei skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų Kauno rajone, Ežerėlyje, esančioje šiukšliadėžėje.

Tik pradėjus tyrimą vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, A.Šulnius, pareigūnams buvo užsiminęs apie nurodymus „iš aukščiau“ padėti D.Gineikaitei, tačiau vėliau jis šių parodymų išsigynė. Vis dėlto, pirminę gydytojo išpažintį patvirtino slaugytoja S.Skersienė, kuri vėliau taip pat ėmė kalbėti priešingai.

Ligoninės vadovai kaltinimus piktnaudžiavimu neigia. Už šį nusikaltimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

15min primena, jog dieną prieš posėdį, lapkričio 8-ąją, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykusio Kauno klinikinės ligoninės dalininkų susirinkimo metu, nutarė iš pareigų atšaukti gydymo įstaigos vadovą G.Abeciūną. G.Abeciūnas apie šį sprendimą teigia sužinojęs iš žiniasklaidos ir tikina šį sprendimą, kaip „nepagrįstą ir neteisėtą“, skųsiąs teismui.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gediminas Abeciūnas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gediminas Abeciūnas

Lapkričio 9 d., pakalbintas prieš prasidedant posėdžiui, Kauno klinikinės vadovas teigė: „Penkeri metai dirbu ir iš teismų neišeinu. Visi mane tik teisia ir teisia. Ar skųsiu mano atšaukimą iš darbo? Aš nesilaikau įsikabinęs posto. Yra teisinės priemonės, jos viską ir išspręs. Ateis laikas ir bus sudėti taškai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?