Anksčiau skelbta, kad nusikaltimu įtariamas 26-erių Egidijus Anupraitis. Jis, įtariama, Gaižėnų kaime, Kauno rajone, sušaudė savo šeimos narius – mamą, tėtį, senelę ir tėvo brolį. Gyvas liko tik senelis. Jis sužeistas, gydomas ligoninėje.
Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga 15min teigė, kad įtariamasis buvo netikėtai užkluptas. Antradienį prieš vidurdienį jis buvo sulaikytas Marijampolės mieste, viešoje vietoje, šalia autobusų stoties. Sulaikomas E.Anupraitis nesipriešino. Asmens kratos metu iš jo paimtas turėtas ginklas.
„Ačiū visiems, kurie suteikė vienokios ar kitokios informacijos, Jūsų parama ir pagalba buvo labai svarbi“, – popietę pareigūnai padėkojo visuomenei policijos „Facebook“ profilyje.
Vėliau antradienį surengta spaudos konferencija, jos metu pareigūnai pateikė daugiau detalių.
Antradienio ryte artimiausia įtariamojo Egidijaus kaimynė Birutė 15min sakė įsitikinusi, kad tragedijos priežasčių reikia ieškoti šeimos santykiuose.
Įtariamojo paieškoms buvo mestos didelės policijos pajėgos, į Kauno rajoną atvyko ir 80 ginkluotų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų iš Vilniaus ir Kauno dalinių bei kinologai ir štabo automobilis.
VST paieškas sustabdė iki atskiro nurodymo.
Žuvusiųjų kūnai namuose buvo rasti pirmadienio vakarą. Teismo medicinos ekspertas įvykio vietoje nustatė, kad asmenys nužudyti anksčiau nei pirmadienį.
Policija buvo įspėjusi, kad ieškomas vyras yra ginkluotas – apieškoję namus pareigūnai rado atrakintą seifą, jame nebuvo ginklo, kuriam leidimą turėjo E.Anupraitis. Ieškantiems pareigūnams buvo nurodyta dėvėti neperšaunamas liemenes.
Kodėl prestižinio Liverpulio universiteto absolventas tapo apsaugininku?
E.Anupraitis puikiai mokėsi ir mokykloje, ir universitete. Kauno „Saulės“ gimnaziją jis baigė dešimtukais, su pagyrimu. Bendramoksliai ir mokytojai jį prisimena kaip ramų, tylų, gerą vaiką, apie kurį nėra ko išskirtinio papasakoti.
Tiesa, vienas buvęs jo klasės draugas teigė, kad Egidijus gal ir nebūtų buvęs pirmūnas, bet prie mokslų jį labai spaudė tėvai. Be to, mokantis mokykloje jam esą teko patirti nemažai patyčių.
Baigęs gimnaziją Egidijus, nors jo šeima ir kukliai gyveno, pasirinko mokslus ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Jis įstojo į prestižinį Liverpulio universitetą, kuris pasauliniame universitetų reitinge užima 158 vietą. Ten E.Anupraitis studijavo chemiją ir tuomet dar tik pradėjusias populiarėti nanotechnologijas.
Vaikinas buvo itin patenkintas savo studijomis ir rašė atvykęs į Didžiąją Britaniją įgyvendinti savo didžiosios svajonės ir dėl jos palikęs savo mažą pasaulį Lietuvoje, šeimą ir namus.
Paprastai Liverpulio universitetą baigę absolventai neturi didelio vargo ieškodami gerai apmokamo darbo. Kas nutiko, kad E.Anupraitis, įgijęs puikų išsilavinimą, nepradėjo mokslininko karjeros, neįsidarbino žinomoje verslo įmonėje, o grįžo į Lietuvos vienkiemį, gimtąją sodybą, kuri jau buvo gerokai apšiurusi, ir įsidarbino „Ekskomisarų biure“ už mažą atlyginimą? O gal jis grįžo nebaigęs mokslų? Ir kodėl jam reikėjo ginklo savigynai? Kol kas šie klausimai – be atsakymų.