V.Sutkus ir M.Zalatorius sulaikyti atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, informuoja prokuratūra.
Spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, galite žiūrėti čia:
Pranešta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai daryto neteisėto poveikio teisėkūros procesams.
„Noriu pasakyti, kad tyrimas nėra nukreiptas prieš bankus ir sąžiningą verslą“, – sakė E.Pašilis.
Kartu su M.Zalatoriumi ir V.Sutkumi sulaikyti dar 4 asmenys, jie – verslininkai. Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai. Operacijoje dalyvauja apie 100 STT pareigūnų.
Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestine prievole visiems Lietuvos piliečiams.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.
Turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Koks tas atlygis, neįvardinama, tačiau užsiminta, kad neaiškios kilmės pinigų suma, figūruojanti tyrime – 400 tūkst. eurų.
E.Pašilio teigimu, kyla abejonių, kad teisėkūros procesas galėjo būti paveiktas taip, kad priimti įstatymai tarnavo siaurai interesų grupei.
„Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestine prievole visiems Lietuvos piliečiams“, – sakė E.Pašilis.
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti. Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką.
Lobizmas su papirkimo elementais
Ž.Bartkaus teigimu, tyrimas susijęs su lobistine veikla. „Esame ne kartą minėję, kad lobistinė veikla yra viena iš korupcijos rizikų teisėkūros procese“, – sakė jis.
STT vado teigimu, iš lobistinės veiklos buvo pelnomasi, V.Sutkus galėjo imti atlygį iš verslininkų už tai, kad pasinaudodamas savo įtaka galėjo bandyti paveikti Seimo ir kitų institucijų narius.
Poveikis politikams buvo teisėtas, STT kol kas neturi duomenų, kad jie būtų dalyvavę korupcinėse schemose ar teisės aktai būti priimti pažeidžiant įstatymus.
„Tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura. Šiuo atveju, lobizmas virto galima prekyba poveikiu, – sakė Ž.Bartkus. – V.Sutkus už atlygį galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir kitoms institucijoms.“
Tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura.
Kokios tos institucijos – nekonkretizuojama. Pasiteiravus, ar tai galėjo būti Prezidentūra, STT vadas tai paneigė. Klausiant apie Vyriausybę, Ž.Bartkus paminėjo, kad dar per anksti apie tai kalbėti.
Anot jo, M.Zalatorius veikdamas kaip lobistas gynė bankų interesus, bet galėjo būti įtrauktas ir į galbūt nusikalstamą schemą.
„Kreipdamasis į V.Sutkų jis buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą. Atsilyginimas už tai, kad verslo konfederacijos prezidentas atstovautų interesams, tie veiksmai šiuo metu traktuojami kaip nusikalstami“, – sakė Ž.Bartkus.
Jis užsiminė, kad STT aiškinasi 400 tūkst. eurų kilmę. „Per anksti konstatuoti, kad visa šita suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, bet jų kilmė tiriama“, – sakė jis.
V.Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidento pareigas eina nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.
V.Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.
Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V.Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo. G.Nausėdai tapus prezidentu, J.V.Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
J.V.Žukas tąkart teigė, kad V.Sutkus pasiūlė jam susitikti su G.Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.
M.Zalatorius Bankų asociacijai vadovauja nuo 2017, nuo 2018 metų taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.
Filologijos, ekonomikos ir verslo išsilavinimą turintis M.Zalatorius yra dirbęs Švedijos prekybos taryboje, dirbo bendrovės Visagino atominė elektrinė (VAE), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė privatizuojant „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.
Lietuvos bankų asociacijos Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė sako tik iš žiniasklaidos sužinosi apie vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą.
„Tai mums buvo staigmena, tačiau daugiau informacijos neturime. Mes pasirengę bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis“, – 15min teigė ji.
Atstovė sakė nežinanti, kada M.Zalatorius buvo sulaikytas ir kokiomis aplinkybėmis, nes šiuo metu asociacijos administracija dėl karantino dirba per atstumą.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.
