Pirmasis posėdis Kauno apygardos teisme buvo numatytas rugsėjo 12 d. Bylos nagrinėjimą tuomet buvo nuspręsta atidėti, nes posėdžių salėje nepasirodė nei psichiatrijos tarnybos ekspertė, nei nukentėjusioji. Šįkart duoti parodymų ji atėjo kartu su savo mama, kuri, pamačiusi gausiai susirinkusius žurnalistus, patrūko: „Ar neužteks jums? Kiek galite kelti tuos skaudulius“.
Moterys atsisakė kalbėti su žiniasklaidos atstovais, stengėsi slėpti savo veidus. Komentuoti skaudų sausio įvykį prieš posėdį atsisakė ir liudytojais pakviesti greitosios medicinos pagalbos bei policijos pareigūnai.
Pats kaltinamasis iki teismo sprendimo bus gydomas, tad teismo posėdžiuose nedalyvauja.
Teisme prokuroras paviešino kaltinamąjį aktą. Jame nurodyta, kad nukentėjusioji, nužudytų mažamečių mama L.C., lemtingąją naktį patyrė smurto protrūkį: jai suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai. Nustatyta, jog moteriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimai aptikti ir ant abiejų, į šulinį įmestų vaikų kūnelių. Tikėtina, jog jie patirti kritimo į šulinį metu.
Miegant puolė šakute
Teisėjas informavo L.C., jog ji gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo sugyventinį, tačiau moteris nusprendė netylėti – kad tik greičiau pasibaigtų varginantis teismų maratonas.
„Paguldžiau mažąjį sūnų į lovytę, užmigau ir staiga jis (sugyventinis – aut. past.) šoko ant manęs su šakute. Dūrė. Bėgau lauk. Skambinau greitajai ir policijai. Kol laukiau, nušalau kojas. Kai atvažiavo pagalba, grįžome į namus. Sugyventinis stovėjo prie šulinio, vyresnieji vaikai gulėjo lovoje. Jų paklausiau, kur mažesnieji sesutė ir broliukas. Šie atsakė: „Tėtis tau, mama, juos išvežė“. Visur ieškojau. Neradau. Kol policija nepašvietė į šulinį“, – lemtinguosius įvykius teisme prisiminė L.C.
Moteris sakė, jog su sugyventiniu kartu gyveno apie 8-rius metus. Sugyventinio charakteris pasikeitė tuomet, kai mirė jo tėtis. Teko parduoti žemes. Tuomet jis ėmė vis labiau smurtauti, tiesa, ne kumščiais, o žodžiais. Vis labiau jis ėmė ir įtarinėti, kad sugyventinė jam – neištikima, kad vaikai – ne jo, buvo išreiškęs net norą skirtis. Tad tai, tikėtina, ir galėjo būti netikėto smurto sausio 2-osios naktį priežastis.
„Tą dieną jis pjovė malkas, gyrėsi, jog statys kieme pirtį. Buvo ramus. Kas užėjo naktį, nežinau. Negėrė tuomet, į pečių įmetė net giminaičių atvežtus vaistus. Kodėl jis man dūrė miegančiai šakute, o po to tampė už plaukų, mušė, nežinau. Akys buvo stiklinės. Dar spėjau žaisliniu šautuvu jam vožti.
Kai išbėgau į lauką, dar kokias penkias minutes stebėjau, kas vyksta. Du ar tris kartus bandžiau eiti į namus. Jis vis varė mane lauk. Kartą grįžusi pamačiau, kad jis jau laiko mažąjį sūnelį (nužudytas berniukas – aut. past.). Išbėgau į kiemą. Daug kartų skambinau pagalbai, mamai“, – tikino L.C.
Kai priėjusi prie jo, stovinčio šalia šulinio, paklausė, kur vaikai, vyras atsakė: „Džiaukis, kad tavęs ten nepadėjau“.
Moteris atskleidė ir dar vieną kraupią detalę: kai priėjusi prie jo, stovinčio šalia šulinio, paklausė, kur vaikai, vyras atsakė: „Džiaukis, kad tavęs ten nepadėjau“.
Prokuroras L.C. pasiteiravo, ar išgėręs sugyventinis būdavo agresyvus, moteris patikino, jog ne – eidavo iškart miegoti. Sugyventinis nė karto nėra pakėlęs rankos prieš vaikus. Tačiau policija į šios šeimos namus važiavo ne kartą. Girtas „darydavo nesąmones“: tikino, jog vaikai – visi ne jo.
Teisme kalbėjusi L.C. mama patikino, kad dukra ne kartą skundėsi girto Aurelijaus B. elgesiu, ne kartą buvo ir „sudaužyta“.
„Kai mane mušė tą naktį, jis nieko nekalbėjo. Klausiau: „Auri, ką darai?“. Bet jis neatsakė. Tik tos klaikios akys. Ir mano brolis, kai vėliau atvyko, patikino, jog niekad jo tokio nėra matęs“, – teigė L.C.
Nustatyta depresija ir ūmi psichozė
15min primena, jog įtariamojo psichinę būklę po jo sulaikymo tyrę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės specialistai nustatė, kad tiek sausio 2 dieną įvykdyto nusikaltimo metu, tiek vėliau negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti ir už juos atsakyti.
„Kaltas ilgametis alkoholio vartojimas. Jam nustatytas sunkus depresijos epizodas su psichozės požymiais. Taip pat ir lengvas protinis atsilikimas. Alkoholinei psichozei būdinga staiga kilusi agresija, baimė. Ypač naktimis, pasikeitus aplinkai ir jos suvokimui. Pats kaltinamasis pasakojo, jog tą naktį atsigulė miegoti, viskas buvo gerai, bet staiga pabudo ir aplinka buvo raudona. Kilo baimė. Net vaikus matė raudonai apsirengusius“, – teisme kalbėjo ekspertė.
Pasak jos, pirmąją savaitę gydytojai su įtariamuoju negalėjo užmegzti jokio kontakto. Vėliau jis ėmė pasakoti padrikas detales. Patį faktą, kad vaikai nužudyti, jis žino – teigė išgirdęs iš policininkų. Nuoseklaus pasakojimo iš jo kalbų neįmanoma sudėlioti. Karts nuo karto jis tik ima kalbėti apie tai, kad vaikai – ne jo.
Kodėl Aurelijų B. taip jaudino raudona spalva? Net apklausų metu pamatęs raudoną tušinuką, jis ėmė karščiuotis. Kaltinamojo gynėja mano žinanti atsakymą: šeimos namuose sienas raudonai nudažyti padėjo L.C. draugas. Tikėtina, kad Aurelijus B. pavydėjo šiam vyrui, ir įtarinėjo, jog jis užmezgė santykius su jo sugyventine.
Įtariamajam nustatytas sunkus depresijos epizodas su psichozės požymiais. Taip pat ir lengvas protinis atsilikimas.
Ekspertizės išvadomis, vyrui reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.
„Alkoholinė psichozė neišsivysto geriančiam žmogui. Ji išsivysto tuomet, kai ilgai gėręs asmuo nustoja gerti, kai prasideda abstinencija. Gėrimo stažas turi būti pakankamai ilgas, o išgerti kiekiai – didžiuliai“, – patikino ekspertė.
L.C. teismui tikino nepastebėjusi, ar sugyventinis prieš įvykį gėrė.
Įtarimų dėl vyro psichinės būklės kilo vos jį sulaikius: areštinėje uždarytas vyras elgėsi neadekvačiai, darė veiksmus, kurių sveikas žmogus nelabai darytų: plėšė nuo savęs drabužius, dantimis graužė kameros sienas, atneštą maistą kišo į įvairias kūno vietas, lakstė nuogas. Jo duodami parodymai, pasak tyrimą atlikusių pareigūnų, buvo nenuoseklūs ir nelogiški. Manoma, jog kaltinamojo psichiniams sutrikimams įtakos turėjo alkoholis.
Po įvykio kaltinamasis šypsojosi
Parodymus teisme davė ir į įvykio vietą tą lemtingąją naktį skubėję medikai bei policijos pareigūnai.
„Mums atvažiuojant į įvykio vietą, iš vienkiemio išbėgo moteris. Mes ją įsisodinimo į vidų. Ji buvo basa, sušalusi, kruvina galva. Moteris papasakojo, kad vyras ją puolė miegančią naktį. Jog jis paklaikusiomis akimis laksto po kambarius. Ji vis šaukė, kodėl nėra kartu policijos. Jog reikia jos laukti. Buvo įsiaudrinusi.
Siūlėme vykti į ligoninę, bet ji atsisakė. Tikino turinti keturis mažamečius“, – teisme parodymus davė į nelaimės vietą sausio 2-ąją skubėjusi greitosios medicinos pagalbos atstovė Vesta Vilčinskienė.
Nuspręsta laukti policijos, kuri tuo metu buvo už 25 km nuo įvykio vietos. Pasak V.Vilčinskienės, greitosios medicinos pagalbos automobiliui kartu su policija įsukus į kiemą, L.C. šoko iš mašinos ir puolė į namus. Apžiūrėjusi juos ėmė šaukti, kad nėra dviejų vaikų. Prasidėjo paieška. Ieškota tol, kol policininkai neapšvietė šulinio.
A.B., pasak jos, greitosios medicinos pagalbos automobilyje šypsojosi, neatsakinėjo į klausimus – buvo visiškai neadekvatus.
„Šulinyje plaukiojo daug malkų ir kūnelis. Mačiau tik vieną. Policininkas bandė leisti kibirą, bet anga buvo maža, apledijusi, kraštai slidūs, užšalę, gylis didžiulis, lipo pirštinės. Radome ir kopėčias, bet jos buvo per mažos. Mes puolėme ieškoti antro vaikiuko. Buvo viltis, jog jis dar gyvas.
Tačiau atvykę gelbėtojai apšvietė geriau šulinį ir pamatėme antrą kūnelį. Iškeltus kūnelius gaivinome dvigubai ilgiau nei įprastai – apie 45 min. Vis dėlto vaikai. Šaltis. Tačiau atgaivinti nepavyko“, – teisme pasakojo V.Vilčinskienė.
Aurelijus B., pasak jos, greitosios medicinos pagalbos automobilyje šypsojosi, neatsakinėjo į klausimus – buvo visiškai neadekvatus. Galima buvo spėti, jog vyrui – baltoji karštinė.
„Kol nebuvo aptiktas antrasis vaikiukas, kol jo visi ieškojo, dar paklausiau Aurelijaus B., kur antrasis jo vaikas, šis atsakė, jog sugyventinė išsivedė pas kaimyną“, – tikino V.Vilčinskienė.
Greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas patikino, jog atvykus į nelaimės vietą, kieme nieko nebuvo, tik vaikiškas vežimėlis. Kol laukė policijos, medikai įvykius stebėjo iš kelių šimtų metrų atstumo. Galima buvo regėti, jog kaltinamasis tris kartus išjungė namuose šviesą. Buvo išėjęs į lauką, mosikavo kažkuo baltu.
Garsą, sklindantį iš šulinio, pareigūnai išgirdo vesdami sulaikytą Aurelijų B. iš namų į kiemą.
Pasak teisme parodymus davusio policijos pareigūno, tą naktį sulaikomas Aurelijus B. nesipriešino.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuota, kad pareigūnai girdėjo vaiko verksmą. Paklaustas teismo, ar tikrai taip buvo, policininkas patikino, kad kažką girdėjo, bet tiksliai nežino, ką. Patikslino jo kolegė. Pasak jos, garsą, sklindantį iš šulinio, jie išgirdo vesdami sulaikytą Aurelijų B. iš namų į kiemą. Pripuolę prie šulinio, vandenyje pareigūnai pamatė vieną iš vaikų.
Parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui anksčiau davė ir vyresnysis L.C. sūnus, kuris patikino tą naktį matęs, kaip tėtis nešė jo jaunesnįjį broliuką ir sesutę. Šie rėkė. Po to, pasak vaiko, jis kurį laiką stovėjo prie šulinio. Berniukas paaiškino, jog tą naktį tėtis negėrė, tačiau anksčiau gerdavo kasdien. Vaiko atmintyje – daug tos kraupios nakties detalių.
Motyvai lieka neaiškūs
Kaip anksčiau yra sakęs bylos tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas, duomenų, kurie pagrindžia vyro kaltę, surinkta pakankamai. Savo kaltę buvo pripažinęs ir pats kaltinamasis, tačiau motyvų, kodėl galimai nužudė du savo vaikus, paaiškinti negalėjo. Vaikai į šulinį įmesti gyvi.
Teisme kalbėjusi kaltinamojo gynėja patikino, kad kartą Aurelijus B. jai užsiminė, jog „dabar dukrai geriau ten, kur ji yra – aš ją labai mylėjau“.
Teismas nuosprendį, Aurelijus B. pakaltinamas ar ne, skelbs lapkričio 9 d. Jei vyras bus pripažintas nepakaltinamu, jis baudžiamosios atsakomybės išvengs netgi pasveikęs. Kas pusmetį bus tikrinama jo sveikatos būklė.
Sausio 2-ąją, naktį iš penktadienio į šeštadienį, Kėdainių rajone esančiame Saviečių kaime 37-rių metų įtariamasis smurtaudamas privertė iš namų pabėgti savo sugyventinę, o du iš keturių savo vaikų – dvimetį berniuką ir keturių mėnesių mergaitę – įtariama, įmetė į kieme esantį šulinį. Vaikai per kelias minutes žuvo paskendę ir sušalę.
Įtariamąjį, kuris įvykio metu buvo blaivus, tačiau, kaimynu teigimu, nuolat girtaudavo, tą pačią naktį tragedijos vietoje sulaikė policijos pareigūnai. Tyrimo eigoje užfiksuota, jog jis buvo pastebėtas nueinantis nuo šulinio.
Anksčiau Kėdainių rajono gyventojas kartą jau teistas, taip pat 5 kartus baustas administracine tvarka. Visus prasižengimus jis įvykdė apgirtęs nuo alkoholio. Policija dėl smurto artimoje aplinkoje į tragedijos ištiktos šeimynos sodybą iki tol vyko ne kartą. Tačiau oficialūs kaltinimai jam nebuvo pareikšti.
