Sunkaus sveikatos sutrikdymo byloje paskelbtas nuosprendis, trečiadienį informuoja Šiaulių apygardos teismas.
Nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2019 m. lapkričio 30 d. Šiaulių mieste, viename iš gyvenamųjų namų, esančių Tilžės gatvėje. Kaip nurodoma kaltinamajame akte, apie 19.00 val. namo penktajame aukšte J. S. matant pašaliniams asmenims dėl menkavertės priežasties, dėl to, kad nukentėjusysis V. D. paprašė patraukti nuo jo šunį, rankomis suėmė V. D. už kaklo ir trenkė ranka jam į veidą, dėl to nukentėjusysis nukrito ant aikštelės grindinio.
Dėl to, kad šiaulietis paprašė patraukti nuo jo šunį, augintinio šeimininkas rankomis suėmė vyrą už kaklo ir trenkė ranka jam į veidą.
Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, J.Steponavičius spyrė nuo jo mėginusiam pabėgti nukentėjusiojo draugui A. J.
Kaip vėliau konstatavo medicinos ekspertai, V. D. buvo nustatyti pleištakaulio, akytkaulio, žandikaulio ir nosikaulio lūžiai, kiti sužalojimai. Pasak specialistų, šie sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Per ikiteisminį tyrimą V. D. teigė, jog sąmonę jis atgavo jau būdamas ligoninėje.
Teismas apklausė nukentėjusiuosius, kaltinamąjį, liudytojus, eksportus, ištyrė rašytinius parodymus. Kaltinamasis J.Steponavičius savo kaltę neigė, jis tvirtino, jog V. D. galėjo susižaloti griūdamas po to, kai jis jį pastūmė. Kaltinamojo gynėjas teismo paprašė pavesti prokurorui organizuoti įvykio vietos apžiūrą, kad būtų apžiūrėtas ir užfiksuotas kaltinamojo apklausoje nurodytas metalinis durų slenkstelis, į kurį galėjo susižaloti nukentėjusysis.
Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras teismui siūlė tokio gynėjo prašymo netenkinti, nes, anot jo, liudytojai nurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas nukentėjusysis. Teismas, siekdamas patikrinti kaltinamojo iškeltą versiją, advokato prašymą tenkino.
Kitame teisiamajame posėdyje Valstybės kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras teismo paprašė skirti teismo medicinos ekspertizę. Prokuroro nuomone, teismo medicinos ekspertizė reikalinga, nes nėra aiškus nukentėjusiajam V. D. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmas. Prokuroro įsitikinimu, specialistas, pateikdamas išvadą, neįvertino nukentėjusiajam V. D. gydymo stacionare metu atliktų dviejų galvos kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatų.
Teismas prokuroro prašymą tenkino ir nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertų komisijai, kuriai pavesta atsakyti į atitinkamus nutartyje suformuluotus klausimus. Gauta papildoma medžiaga buvo prijungta prie bylos.
Teisme nukentėjusysis V. D. sakė, kad dėl nusikaltimo jam buvo padaryta neturtinė žala – sutrikdyta jo sveikata, buvo gydomas ligoninėje, jam sužalota galva, kurią skauda iki šiol, greitai pavargsta, jaučia baimę, dirglumą, jį kamuoja nemiga, be to, jis visiškai nebegalįs žaisti futbolo – uždraudė daktarai.
Nukentėjusiajam priteista 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Per baigiamąsias kalbas valstybės kaltintojas teigė, kad kaltinamasis yra ūmaus charakterio, konfliktiška asmenybė, anot prokuroro, tai patvirtina J.Steponavičių charakterizuojantys duomenys – kaltinamasis yra ne kartą anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, kitų asmenų sveikatos sutrikdymus, ne kartą buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus – už pasipriešinimą autobuso kontrolieriui, jo turto sugadinimą, žmonių užgauliojimą necenzūriniais žodžiais viešose vietose.
Vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma prokuroras padarė išvadą, kad J.Steponavičius nukentėjusįjį sužalojo dėl menkavertės dingsties, supykęs ant jo dėl reikalavimo patraukti šunį. Valstybės kaltintojas sakė, jog šuns šeimininkas be jokios pateisinamos priežasties taip pat įspyrė vieną kartą jo bėgančiam nukentėjusiajam A. J. į sėdmenis.
Prokuroro vertinimu, byloje nustatyta detali įvykių eiga tiek iki nusikaltimo, tiek ir nusikaltimo padarymo metu, patvirtina, kad J.Steponavičius veikė dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Prokuroras teismo prašė J.Steponavičių pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 metams, patenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius.
Kaltinamojo gynėjas teisme savo kalboje pabrėžė, jog nukentėjusieji patys patvirtino, kad buvo konfliktas dėl šuns, tik smurto protrūkio aplinkybės, gynėjo įsitikinimu, yra aiškinamos skirtingai. Anot advokato, jo ginamasis J.Steponavičius patvirtino pastūmęs nukentėjusįjį, kai jis buvo užpultas ir kad jam buvo suplėšyti rūbai, kaltinamasis tvirtina V. D. nemušęs.
Advokatas sakė nemanantis, kad jo ginamasis padarė tyčinį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris sukėlė tokias pasekmes, kadangi nukentėjusieji patys pradėjo konfliktą, priekaištaudami J.Steponavičiui dėl jo vedžiojamo šuns. Advokato įsitikinimu, jo ginamasis gynėsi nuo jį laiptinės aikštelėje užpuolusių asmenų ir neįvykdė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Gynėjas teismo prašė J.Steponavičių išteisinti. Kaltinamasis teismo prašė jį išteisinti, nes nieko nepadaręs.
Sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas šiaulietis padarė būdamas recidyvistu – teistas už tyčinius nusikaltimus.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad J.Steponavičiui inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų pateiktais parodymais, kita byloje esančia medžiaga.
Teismas pabrėžė, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis smurtauti prieš nukentėjusiuosius A. J. ir V. D. pradėjo dėl mažareikšmės priežasties, neadekvačiai sureagavęs į nukentėjusiojo V. D. pastabą dėl jo už pavadėlio vedamo šuns.
Be to, akivaizdu, kad smurtaudamas prieš žymiai už jį smulkesnio kūno sudėjimo nukentėjusiuosius daugiabučio namo laiptinės aikštelėje, kur bet kada galėjo pasirodyti kiti žmonės, kaltinamasis J.Steponavičius siekė pasirodyti prieš nukentėjusiuosius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, tuo pačiu paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, smurtavo prieš nukentėjusiuosius ir sunkiai sužalojo V. D. dėl chuliganiškų paskatų.
Teismas konstatavo, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad J.Steponavičius sunkiai sutrikdė sveikatą bejėgiškos būklės žmogui – be sąmonės ant grindų gulinčiam V. D. – neįrodyta, todėl ją iš kaltinimo pašalino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiu aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu – teistas už tyčinius nusikaltimus.
Už padarytas nusikalstamas veikas J.Steponavičių teismas pripažino kaltu ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam iš nuteistojo priteista 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
