„Tai galutinis sprendimas – Suomija suteikė politinį prieglobstį Ch. ir M.Gatajevams bei trims nepilnamečiams jų vaikams. Šeimai jis reiškia kančių pabaigą, bet pirmiausia jiems dar reikia atsigauti po trejų metų nežinomybės ir streso“, – dienraštis „Lietuvos žinios“ cituoja Suomijoje gyvenančią žmogaus teisių gynėją, Rusijos-Čečėnijos draugystės bendrijos vicepirmininkę Oksaną Čelyševą.
Kovo pabaigoje Klaipėdos apygardos teismo priimtoje nutartyje pabrėžiama, kad teismas kelis kartus kreipėsi į Suomijos teisingumo ministeriją su teisinės pagalbos prašymu pranešti Gatajevams apie apeliacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau gautas atsakymas, kad šie asmenys Suomijoje nerasti. Be to, teismas prašė informuoti apie prieglobsčio suteikimą nuteistiesiems, bet Suomijos pareigūnai dėl teismui nežinomų priežasčių į šį paklausimą neatsako, teigiama Klaipėdos apygardos teismo pranešime.
Gatajevų byla Klaipėdos apygardos teisme guli nuo 2010 metų gegužės, kai ją nagrinėti šiam teismui perdavė Lietuvos apeliacinis teismas. Bylos atversti nepavyksta, nes kaltinamieji 2009 metais išvyko iš Lietuvos. Anksčiau būta pranešimų, kad jie išvyko į Suomiją ir ten paprašė politinio prieglobsčio.
„Grozno angelais“ vadintų čečėnų porą 2009-ųjų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Vėliau Kauno apygardos teismas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir sugriežtino bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Tuomet buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau 2010 metų kovą Teisingumo ministerija atšaukė šį orderį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė iš naujo nagrinėti Gatajevų bylą.
Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.
