Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kurį pasirašė teisėjas, nedalyvavęs nagrinėjant bylą, teisėtumo. Kasacinis teismas konstatavo, kad toks nuosprendis yra neteisėtas.
Baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo Vilniaus rajono gyventojas Viktoras M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nubaustas 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bausmę nuteistajam sumažino perpus.
Nuosprendį priėmė ir pasirašė ne ta šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri išnagrinėjo bylą.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą jam nutraukti. Nuteistasis nurodė, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį priėmė ir pasirašė ne ta šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri išnagrinėjo bylą (ją sudarė pirmininkė Jurgita Mačionytė ir nariai Vitalija Norkūnaitė ir Ernestas Rimšelis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo kasacinį skundą, jo argumentus pripažino pagrįstais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išnagrinėjo neteisėtos sudėties Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nes nuosprendį pasirašė teisėjas Audrius Cininas, įstatymo nustatyta tvarka nepaskirtas kolegijos nariu.
Teisėjų kolegija sprendė, kad taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes pažeidė nuteistojo teisę, kad jo byla apeliacine tvarka būtų išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
Padaręs išvadą, kad neteisėtos teisėjų kolegijos priimtas baigiamasis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu, kasacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo kasacinį skundą, panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl apmaudžios klaidos apgailestavęs teisėjas yra pasiteisinęs, kad neseniai nagrinėjo panašaus turinio bylą, tad dėdamas parašą neįtarė nieko blogo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
