Be to, kartais pamirštama, kad negalima palikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečių vaikų.
Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Jonas Jočys, dažnai apsilankantis gyventojų būstuose, ragina žmones laiku pasirūpinti krosnių ir dūmtraukių saugumu: „Gaisrinės saugos taisyklėse nurodoma, kad dūmtraukius ir krosnis būtina patikrinti ir valyti prieš kūrenimo sezono pradžią, o vėliau tai daryti reikia ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Deja, net pagal taisyklėse nurodomą dūmtraukių priežiūros periodiškumą prižiūrint šildymo įrenginius ir dūmtraukius, kartais dėl jų kyla gaisrai. Jei kūrenate dažnai ir ilgai (ypač aktualu esant žemai minusinei temperatūrai), jei šildymo įrenginys ir dūmtraukis yra senos statybos ir naudojate drėgnas arba spygliuočių medžių malkas, dūmtraukį derėtų valyti dažniau.“
Pasak J.Jočio, kad dūmtraukis prašosi priežiūros, rodo suprastėjusi trauka. „Be to, tamsiu paros metu galima pastebėti iš dūmtraukio kartu su dūmais išlekiančių ir degančių suodžių daleles. Nors pastaruoju metu prekybininkai siūlo įvairią dūmtraukių priežiūros įrangą (kurią naudojant net nebūtina žiemos metu ropštis ant slidaus stogo, o dūmtraukį išvalyti galima pro jo apačioje esančias dureles), visgi patikimiausia kreiptis pagalbos į specialistus, kurie atlieka dūmtraukių valymo ir šildymo įrenginių remonto darbus ir užtikrina atliktų darbų kokybę,“ – sakė jis.
J.Jočys pažymėjo, kad gaisrai individualiuose gyvenamuosiuose namuose padažnėja spustelėjus didesniam šaltukui ar pakilus stipresniam gūsingam vėjui, o pavojingiausias abiejų gamtinių reiškinių derinys: „Pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui, dūmtraukiuose dažnai susidaro slėgis ir šilto oro ir dūmų srautas grįžta atgal į šildymo įrenginį.
Ir tada krosnis tarsi „atrajodama“ į patalpą pūsteli dūmus, kartais ir su pakuroje esančiais pelenais ar žarijomis. Jei dūmtraukis nesandarus (ypač nedažnai lankomose palėpėse ir pan.) – dūmų srautas su smulkiais degimo produktais prasiveržia ir pro dūmtraukio tarpus. Jeigu tuo metu patalpoje nėra žmonių, o prie pakuros sukrautos malkos ar džiovinami kiti degūs daiktai – nelaimės tikimybė labai didelė.“
Kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro, pakanka dviejų sąlygų: teisingai ją įrengti ir saugiai eksploatuoti. Krosnį reikia kurti 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip 2 valandos prieš išeinant iš namų. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti tvarkingai uždarytos. Negalima kišti į krosnį malkų, kurios ilgesnės už pakurą. Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti įvairius daiktus.
Arčiau nei 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti. Prie pakuros laikomos malkų atsargos taip pat gali užsiliepsnoti. Negalima įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais (žibalu, benzinu) – gali užsidegti žmogaus drabužiai ir šalia esantys daiktai. Baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip 2 valandos prieš einant miegoti.
Krosnis pavojinga ne tik dėl atviros liepsnos. Jeigu krosnies sklendė uždaryta, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos – anglies monoksidas, arba smalkės.
Smalkės yra bespalvės, beskonės ir bekvapės. Jeigu smalkių koncentracija ore yra didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Neretai gaisruose žuvę žmonės būna randami lovose, nepabudę iš miego. Todėl per anksti uždaryti krosnies sklendę, ypač nakčiai, labai pavojinga.
Derėtų žinoti, kad žmonių gyvybę nuo gaisro ir klastingų smalkių žudančio poveikio gali apsaugoti autonominiai dūmų ir smalkių detektoriai. Dūmų detektorius informuos patalpoje esančius žmones garsiniu signalu vos tik atsiradus dūmams, o autonominis smalkių jutiklis garsinį signalą paskleis smalkių koncentracijai patalpoje pasiekus pavojingą ribą.
