Atnaujinta: 2013 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija paliko galioti 2012 m. birželio 8 dienos Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo antstolė buvo išteisinta, kaip nepadariusi nusikalstamų veikų.
Pradžia. Kaip žinoma, iki tol, kol ši byla pasiekė LAT, antstolė iš pradžių buvo nuteista, o po to išteisinta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos ir areštuoto turto neteisėto perleidimo.
Aukščiausiasis Teismas antradienį popiet paskelbė, kad ši byla perduodama nagrinėti išplėstinei LAT teisėjų kolegijai.
Motyvas – 7 teisėjai užtikrins šioje byloje teisingo sprendimo priėmimą, kuris taps svarbus formuojant būsimą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Pirmosios instancijos teisme prokuratūra siūlė įkalinti antstolę trejiems metams. Tačiau bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos bei areštuoto didelės vertės turto neteisėto perleidimo antstolę pasmerkė kalėti keturis mėnesius.
Tiesa, nuosprendis neįsiteisėjo, nes antstolė sėkmingai jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Tačiau po to, kai išteisinamasis nuosprendis įsigaliojo nuo pat jo paskelbimo, prokuratūra pasinaudojo savo teise teikti skundą kasacine tvarka.
Kaip skelbta anksčiau, antstolei baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos prokuratūra iškėlė po vienos sostinės Krokuvos gatvės 13-ojo namo daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiškimo.
Antstolė savo vykdomojoje byloje areštavo visą dviejų bendrovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurį realizavo žinodama, jog dalis turto yra areštuota Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ja buvo siekiama užtikrinti bendrijos beveik 200 tūkst. litų kreditinius reikalavimus.
Alytuje registruotos statybos bendrovės bei sostinėje esančios dukterinės jos įmonės turtą antstolė areštavo siekdama išieškoti kelių milijonų litų skolą Estijos bendrovės naudai.
Teismas buvo nustatęs, kad antstolį galėjo tik areštuoti, bet ne realizuoti turtą, ji pažeidė antstolio priesaiką ir teisingumo vykdymą valstybėje. Už 75 tūkst. litų antstolė pardavė garažus ir mechanines dirbtuves, tuo esą buvo padaryta žala valstybės bei bendrijos interesams.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad antstolė turėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties pagrindu kita antstolė Turto areštų registre jau yra įregistravusi areštą daliai statybos bendrovės turto (už 250 tūkst. litų). Antstolė tų pačių metų spalio 9-ąją tam pačiam turtui įregistravo savo areštą, o spalio 12-ąją, esą neinformavusi nei savo kolegės, nei asmenų, kurių kreditiniams reikalavimams užtikrinti turtas buvo areštuotas, Alytuje esančius garažus ir dirbtuves pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Prokuratūra teigė, kad dėl to buvo pažeisti daugiabučių namų savininkų bendrijos teisėti interesai, be to, buvo apsunkintas jų teisių gynimas – gyventojai prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl maždaug 200 tūkst. litų išieškojimo.
Iki pat Aukščiausiojo Teismo antstolėms interesams atstovaujantis advokatas Vytautas Sirvydis kartoja, kad šioje byloje yra „gryna civilistika“.
Garsus teisininkas pabrėžia, kad su minėta daugiabučio istorija susijusioje civilinėje byloje antstolės veiksmai įsiteisėjusiu sprendimu yra pripažinti teisėtais. Todėl sužinojęs, kad po jo klientės išteisinimo prokurorai dar kreipėsi į LAT, V.Sirvydis taip pat parašė raštą Aukščiausiajam Teismui, siūlydamas šią bylą spręsti išplėstinei LAT teisėjų kolegijai, kad tokio pobūdžio bylose pagaliau būtų suformuota aiški ir teisinga praktika.
Beje, teisininkai svarsto, kad šioje su „gryna civilistika“ susijusioje baudžiamojoje byloje galėtų dirbti mišri LAT teisėjų komanda – tiek iš civilinių bylų skyriaus, ir iš baudžiamųjų.
