Perskaičiusi mūsų žinutę, moteris atrašė, kad ši tema jos šeimai yra labai opi, – dėl šios aplinkybės pakeitėme ir jos vardą. Ji paprašė telefono numerio, kuriuo galėtų pasiskambinti 15min žurnalistui.
Janina paskambino po penkių dienų.
„Aš tiek jums papasakočiau, jūs netikėsit, sakysit: eik, čia romanas. Filmų tokių nėra, taip net fantastikos nesukuria, – telefonu kalbėjo Janina, sukčiavimu įtariamo A.Raziūno mama. – Apie žmogaus teises Lietuvoje aš tyliu... Dėl visko aš tyliu, gyvenu kaip pelytė. Visą laiką eidama atsisuku, nes bet kada gali akmuo man pro galvą praskrieti didžiausias.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (1): neįgaliosios gyvenimą sugriovė Eimanto skambučiai iš kalėjimo
Antroji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (2): sukčiauti Eimantui padėjo ir jam neabejingos moterys
Trečioji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (3): nusikaltimais įtariama pensininkė Aniceta, kurios žodis – šventas
Ketvirtoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (4): sukčių vaidinime – pinigų pervežėjas Vytautas Šustauskas
Penktoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (5): iš mirštančios kalėjimo prižiūrėtojo tetos išviliotas parašas grįžo didele skola
Šeštoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (6): dramatiškoje sukčiavimo istorijoje – įtariamas nužudymas, išviliotas butas ir žinomas futbolininkas
Išsamiai apie šią istoriją jau galite išgirsti pirmajame Lietuvoje kriminaliniame septynių epizodų podkastų seriale „Šventieji vekseliai“.
Klausyti šį podkastą gali tik 15min mokamo turinio 15MAX prenumeratoriai, taip pat jį įsigyti galima audioteka.lt. Jei nesate 15MAX turinio prenumeratoriai, podkastų serialą – visas jo serijas iškart – galite klausyti įsigiję 15MAX narystę ČIA arba audio knygų platformoje audioteka.lt.
Kviečiame pasiklausyti podcasto ištraukų:
Dėl sūnaus nusikaltimų jaučia pasekmes
Telefonu kalbėdama su 15min žurnalistais, A.Raziūno mama paklausė, ką norėtume sužinoti? Atsakėme, kad mums įdomi visa jos šeimos istorija. Pasiūlėme susitikti ir pasikalbėti gyvai, bet Janina telefonu ėmė pasakoti padrikas detales apie savo sūnaus gyvenimą.
„Kiek jam teko iškęsti, nuo tėvo, nuo patėvio. Ir šuliny jį laikė uždengę 8 valandas, – uždengė ir nuėjo, – ir vos nenuskendo, ir daužė, ir mušė tą vaikelį. Bjaurus dalykas prisiminti. Šiaip jis vaikas geras, darbštus, tvarkingas, pareigingas, imlus mokslams. O visa pradžia – papuolė į tokią kompaniją, kad jį nusivedė mažametį“, – pasakojo A.Raziūno mama.
Iš Janinos pasakojimo buvo galima suprasti, kad dėl savo sūnaus gyvenimo ji kaltina savo buvusį vyrą: „Jam to vaiko nereikėjo. Mane nėščią mušė su pliauskom per pilvą, mažutį iš vežimėlio išmetė.“
Janina pasakojo, esą jos sūnų Andrių tėvas buvo įkalinęs negyvenamoje sodyboje, miške, kur marino badu. Esą jos sūnus Andrius išsikasęs tunelį po sodybos pamatais ir pabėgęs, o tėvas, išvydęs ištrūkusį sūnų, puolęs vaikytis jį su dalgiu.
Ar tai tiesa? Turbūt jau neįmanoma atsakyti į šį klausimą. Mums susidarė įspūdis, kad Janinos pasakojimas permirkęs nuo emocijų: „Mano vaikas labai geros sielos. Padeda visiems. Žinot, buvo toks atvejis – namuose surinko butelius, tuščią tarą, žinot, nuo mineralinio, pridavė, o ateina be pinigų. Sakau: kur pinigėliai? Sako: va teta sėdėjo prie parduotuvės, jinai valgyt neturėjo, prašė, tai aš ir atidaviau jai. Matot?“
Paklausėm Janinos, kaip ji vertina dabartinę bylą, kurioje jos sūnus Andrius kaltinamas labai rimtais nusikaltimais – stambaus masto sukčiavimu ir netgi nužudymu.
„O aš jam gi sakiau: jei kaltas – prisipažink, greičiau teismai praeis, tegul viskas aišku būna, bet jei nekaltas – neprisipažink, – kalbėjo Janina. – Savaime aišku, kad aš vaiką savo ginsiu.“
Ji pasakojo jaučianti pasekmes dėl sūnaus padarytų nusikaltimų: „Žinokit, jūs rašot apie nukentėjusius, bet kaip mes? Ir aš nukentėjau per tas bylas. Ir apvogti esam, ir grasinta nužudyti mus, akis išbadyti, ir galvą man nupjauti. Pakeitėm gyvenamąją vietą, bet vis tiek tas pats. Kiek pažeminimų, patyčių, kiek užgauliojimų.“
Janina tikina, kad penkerius metus bijojo išeiti į miestą, kuriame gyvena: „Ir kieman išeit bijodavau. Išeinu, eina gatve tie patys ant manęs užsiundyti kaimo žmonės ir mane visokiais žodžiais, grasinimais.“
Taip su Janina telefonu kalbėjome gerą pusvalandį. Sutarėme, kad ji pagalvos apie išsamų interviu. Sakė turinti savo dienoraščius, A.Raziūno iš kalėjimo rašytus laiškus ir kitos medžiagos, kurios pakaktų net knygai.
Tačiau išsamaus pasakojimo taip ir neišgirdome – paskambinus dar kartą, Janina atsakė pasitarusi su šeima ir nusprendusi neduoti interviu. Po šių žodžių ji nutraukė pokalbį.
Apie brolio nusikaltimus sako nežinojęs
Apie A.Raziūną bandėme pasikalbėti ir su jo broliu. Jį taip pat radome feisbuke, parašėme žinutę, bet vyras atsakė jokio Andriaus Raziūno nepažįstantis: „Na, kad visai nieko man nesako ši pavardė, turbūt sumaišėte.“ Esame įsitikinę, kad tikrai parašėme A.Raziūno broliui, todėl įtarėme, kad jis nenori kalbėti su žurnalistais.
A.Raziūno brolio istorija mums buvo svarbi ir dėl to, kad brolis minimas sukčiavimo byloje. Keliuose epizoduose jis dalyvavo kaip tarpininkas tarp A.Raziūno ir jo aukų. Tiesa, prokurorų vertinimu, A.Raziūno brolis nežinojo apie vykdytus nusikaltimus, todėl jis nėra įtariamas ar kaltinamas.
Liudydamas policijai A.Raziūno brolis šiek tiek pasakojo ir apie jųdviejų vaikystę Rokiškio rajone, Obelių kaime. Esą jau tada jo brolis Andrius pasižymėjo blogu elgesiu, nelankė pamokų, nors mama ir stengėsi jį kontroliuoti. Esą dėl Andriaus elgesio dažnai pas juos namuose lankydavosi policijos pareigūnai.
Dabar jų santykiai nėra artimi. Brolis tikino visada gyvenęs sąžiningai, mokęsis, dirbęs ir nesigilinęs į Andrius kriminalinius reikalus. Jie labai mažai bendravę, brolis nedalyvavęs net vestuvėse, tik vėliau sužinojęs apie Andriaus santuoką su Agne Raziūne ir pakeistą pavardę.
Visgi A.Raziūnas brolio prašė savo vardu įsigyti ir parduoti žemės sklypą, girdi, jo įmonė pasiekė ribą ir pagal įstatymą nebegali pirkti daugiau žemės. Retkarčiais A.Raziūnas paprašydavo atlikti pavedimus ar išgryninti pinigų, dalyvauti turto pardavimo sandoriuose pas notarą. A.Raziūno brolis teigia galvojęs, kad padeda vykdyti teisėtus verslo sandorius. Už tai jam buvo žadamas automobilis, kurio jis sako negavęs.
2015-ųjų pabaigoje A.Raziūno brolis pasakė, kad nebenori dalyvauti jų sandoriuose, kadangi dėl jų negali užsiregistruoti Darbo biržoje.
Jis sako, kad, 2017-ųjų vasarį iš žiniasklaidos sužinojęs apie Andriaus sulaikymą dėl sukčiavimo, patyręs šoką ir negalėjęs patikėti, kad jo brolis apgaule įgijo tiek pinigų. Sako tik tada ėmęs suprasti, kad jo vykdomi sandoriai galėję būti neteisėti ir nusikalstami.
Įmonė vis dar veikia
Nagrinėjant šių įtariamų sukčių veiklą natūraliai iškilo klausimas: ar skolų išieškojimo įmonė „Turtuvos grupė“, kurios klientai tapo aukomis, vis dar veikia?
Visų pirma, patikrinome viešai prieinamus įmonės duomenis. Regis, įmonė veikia, ir veikia tvarkingai: laiku atsiskaito su „Sodra“, pateikia finansines ataskaitas, moka mokesčius valstybei ir panašiai.
Veikia ir įmonės internetinė svetainė. Joje šalia kontaktų skelbiama ir tokia antikos filosofo Senekos citata: „Maža skola daro žmogų skolininką, didelė – priešą.“
„Turtuvos grupė“ iki šiol skelbia išieškanti ir administruojanti skolas, taip pat – palankiomis kainomis parduodanti aukso luitus, teikianti detektyvų ir fizinės apsaugos paslaugas, užtikrinanti asmens duomenų apsaugą.
Net sunku patikėti, kad čia ta pati įmonė, kurios direktorė ir savininkė A.Raziūnė bendrovės klientų duomenis perdavinėjo savo vyrui į kalėjimą.
Taigi internete skelbiami duomenys tarsi parodė, kad įmonė tikrai vykdo veiklą. Bet geriausias būdas tuo įsitikinti – pamatyti gyvai. Todėl atlikdami šį žurnalistinį tyrimą nutarėme apsilankyti „Turtuvos grupės“ biure ir, apsimetę klientais, viską slapta nufilmuoti.
Galėjo naudotis jautriais jūsų duomenimis
15min žurnalistas Ernestas Naprys apsimetė vaikinu iš provincijos, kuriam jo dėdė skolingas 6 tūkst. eurų už parduotą automobilį ir jau kelerius metus negrąžina skolos. Ernestas paskambino viešai skelbiamu „Turtuvos grupės“ telefonu. Iš balso jis suprato, kad atsiliepė pati Agnė Raziūnė.
„Tai dabar esmė tokia, kad reikia kreiptis į teismą su tais vekseliais, bet jau ne kaip su vekseliais, bet kaip su paprastais rašteliais, – pasakė A.Raziūnė, išklausiusi išgalvotą istoriją. – Jeigu norit, tai galime šioje vietoje jums sutvarkyti. Bet reikia teismui paslaugų sutartį rašytis.“
Reikia pripažinti, A.Raziūnės kalba skambėjo profesionaliai – jei nežinotum, kuo ji kaltinama, nė nekiltų įtarimų.
Kitą rytą, 2019-ųjų lapkričio 22-ąją, penktadienį, 15min tyrimų žurnalistas Ernestas Naprys atvyko į Kauno autobusų stotį, kur jo laukė fotografas Erikas Ovčarenko. Iš ten jiedu nuvažiavo į miesto centrą.
Laisvės alėjos 49-asis namas – senas ir tvarkingas, atrodo solidi vieta skolų išieškojimo įmonei. Pats Kauno centras, aplink biurai ir kavinės.
Įėjimą į skolų išieškojimo įmonės biurą žurnalistai rado ne iš karto. Šiek tiek paklaidžioję antrame aukšte išvydo iškabą su pavadinimu „Turtuvos grupė“ – skolų išieškojimas ir administravimas.
Žengdamas pro duris, Ernestas rankoje laikė mažytę slapto filmavimo kamerą ir neegzistuojančių asmenų išrašytus vekselius, kuriuos vakar sukūrėme 15min redakcijoje.
„Laba diena, ar galiu užeiti? – paklausė Ernestas. – Aš vakar skambinausi, sakėte atsiųsti paštu, bet važiavau pro šalį, tai norėjau gyvai pasiteirauti.“
Dalykiškai vilkinti „Turtuvos grupės“ darbuotoja pasiūlė sėstis. Ernestas klestelėjo ant kėdės ir apsidairė. Ant grindų buvo matyti dėžės su dokumentais, prie vieno stalo sėdėjo sukčiavimu kaltinama A.Raziūnė.
„Jeigu jūs sutiksite, norėčiau rašytis įsiskolinimo administravimo sutartį ir pamėginti išsiieškoti skolą ikiteisminio išieškojimo būdu, nes taip jūs patirsite mažesnes išlaidas“, – sakė „Turtuvos grupės“ darbuotoja. Ji pasakė, kad skolos administravimas kainuotų 120 eurų, o dokumentų rengimas teismui – 450 eurų, prieš šių sumų dar prisidėtų pridėtinės vertės mokestis.
„Turtuvos grupės“ darbuotoja paėmė žurnalisto sukurtus vekselius ir ėmė juos tikrinti kažkokioje duomenų bazėje. Po kelių akimirkų Ernestas išgirdo ją sakant: „Tokio asmens kodo Lietuvos Respublikoje nėra.“
Ir štai šioje vietoje labai svarbu paaiškinti – „Turtuvos grupė“ galėjo prieiti prie pačių svarbiausių mūsų šalies registrų, taip pat ir prie Gyventojų registro. Tai reiškia, kad šie sukčiavimu įtariami žmonės gali matyti jautrius jūsų duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, lytį. Jie galėjo pasitikrinti, ar jums priklauso butas, namas ar kitas nekilnojamasis turtas, taip pat kokia jo vertė. Be kita ko, galėjo sužinoti ir kokias įmones valdote.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus paaiškino, kad „Turtuvos grupė“ tokius duomenis gali gauti, nes tai leidžiama skolų išieškojimo įmonėms: „Pagal sutartis duomenų gavėjai įsipareigoja duomenis naudoti tik teisėtiems tikslams ir neatskleisti bei neperduoti duomenų tretiesiems asmenims.“ Nuo šių metų vasario Registrų centras nutraukė dvi duomenų teikimo sutartis su įmone, viena sutartis liko galioti.
Taigi, „Turtuvos grupės“ darbuotoja išsyk suprato, kad Ernesto istorijoje kažkas ne taip. Ernestas pasakė, kad dėdė pats vekselyje užrašė asmens kodą ir galbūt padarė klaidą. Galiausiai, jis pakilo nuo kėdės, pasakė turįs pasikalbėti su dėde ir atsisveikinęs išėjo.
Išėjęs Ernestas lengviau atsikvėpė, mat vaidyba nėra įprasta žurnalisto darbo dalis. Pasitarę su laiptinėje laukusiu fotografu, dabar jau abu įžengė į „Turtuvos grupės“ biurą ir prisistatė, kas tokie ir ko nori.
Pasirodė, kad „Turtuvos grupės“ vadovės A.Raziūnės veide šmėkštelėjo nustebimas. Ji ėmė reikalauti išjungti garso įrašymo prietaisus. Ernestas sutiko, ir tuomet apie 20 minučių su A.Raziūne ir jos darbuotoja kalbėjosi „ne spaudai“.
Apibendrinta jų pozicija būtų tokia: įmonė „Turtuvos grupė“ nėra susijusi su A.Raziūno padarytais nusikaltimais, A.Raziūnas tik prisidengė bendrovės vardu. Esą joks ikiteisminis tyrimas įmonės atžvilgiu nėra pradėtas, nėra jokių kaltinimų juridiniam asmeniui.
Per pokalbį juodvi nuolat grasino žurnalistui, esą įmonė kreipsis į teismą, jei 15min bent paminės pavadinimą „Turtuvos grupė“.
Oficialiai pakomentuoti jai pareikštų kaltinimų „Turtuvos grupės“ direktorė ir savininkė A.Raziūnė nesutiko nei raštu, nei žodžiu. Vėliau elektroniniu laišku ji parašė: „Bet koks mano komentaras ar nuomonė šiais klausimais gali būti traktuojami kaip poveikis tiems nukentėjusiesiems ir liudininkams, kurie dar nėra liudiję teisme.“
Jai atstovaujantis advokatas Vytautas Sirvydis pamokė mus, esą neturėtume publikuoti savo tyrimų, kol teismas nepriimė galutinio sprendimo. Visgi advokatas pasidalino keliomis mintimis. „Toje dalyje, kuri liečia Raziūnę, tai ten civilitika grynu pavidalu. Ten civiliniai teisiniai santykiai, – sakė V.Sirvydis. – Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė. Jeigu įmanoma išspręsti civilinės teisės būdais, tai taip ir reikėtų spręsti. O juo labiau kad taip ir yra.“
Advokatas V.Sirvydis mano, kad aukos galėtų reikalauti atsakomybės ir iš valstybės, kadangi nuteistasis A.Raziūnas įtariamus nusikaltimus galimai įvykdė iš kalėjimo: „Tai jeigu jau taip yra, tai aišku, kad valstybė turi imtis atsakomybės.“
Elektroniniai laiškai iš kalėjimo
Šio žurnalistinio tyrimo metu bandėme gyvai susitikti su svarbiausiu šios istorijos veikėju Andriumi Raziūnu, kuris šiuo metu įkalintas Kauno tardymo izoliatoriuje. Rašėme jam popierinį laišką, taip pat – pateikėme prašymą Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam bylą. Tačiau teisėjų kolegija prašymo netenkino. Priežastis paprasta ir netgi suprantama: A.Raziūnas dar nėra liudijęs teismui, todėl jam neleidžiama susitikti su jokiais trečiaisiais asmenimis.
Tik štai paradoksas: greitai pats A.Raziūnas mums parašė elektroninį laišką, nors kalėjime draudžiama turėti kompiuterį ar telefoną. Iš jo laiško buvo galima suprasti, kad A.Raziūnas žino apie mūsų bandymus su juo susisiekti. Jis pasiūlė nuo šiol bendrauti elektroniniu paštu.
Tai buvo taip netikėta, kad mes, 15min tyrimų žurnalistai, netgi įtarėme klastą. Juolab kad vėliau gauti jo elektroniniai laiškai buvo su atvirais prisipažinimais apie nusikaltimus. Gal kažkas apsimeta A.Raziūnu ir vedžioja mus už nosies?
Negalėdami patikrinti, ar tikrai bendraujame būtent su kaltinamuoju, paprašėme įrodymų. A.Raziūnas atsiuntė nuskenuotą savo paso kopiją.
Bet svarbiausią patvirtinimą, kad tikrai bendraujame su A.Raziūnu, gavome vėliau sutikę jį teismo salėje. A.Raziūnas gyvai patvirtino, kad tai jis rašo elektroninius laiškus, – po to jis netgi paprašė atsiųsti nuotraukų ir vaizdo įrašų iš teismo.
Taigi, esame įsitikinę, kad šiuos laiškus, kuriuos netrukus perskaitysite, rašė pats A.Raziūnas. Reiktų paminėti, kad didžiąją dalį jo atsakymų jau galėjote skaityti ankstesnėse tyrimo dalyse – juos pateikėme ten, kur jie tiko pagal temą ir prasmę.
Štai ką jis rašė likusioje laiškų dalyse. Tiesiai iš Andriaus Raziūno kameros:
2019-ųjų gruodžio 22-oji, 23 val. 27 min.
Laba diena,
Sveikinu su artėjančiomis šventėmis bei linkiu Jums sėkmės darbuose, gražių dienų ir gerų emocijų.
Ačiū, kad parašėte man. Pirmiausia noriu paprašyti, kad mūsų susirašinėjimas bent jau kurį laiką išliktų konfidencialus. Anksčiau savo laiške prašėte patvirtinti savo tapatybę ar parašyti mane prižiūrinčio pareigūno kontaktus. Norėčiau Jums priminti, kad aš esu suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl iš principo draudžiama man turėti mobilųjį telefoną, naudotis internetu bei elektroniniu paštu, tačiau nėra paslaptis, kad suimtieji gauna ir naudojasi draudžiamais daiktais.
Suprantate, šiuo metu jeigu pašaliniams asmenims taptų žinoma apie mūsų susirašinėjimą, tai aš sulaukčiau sankcijų bei mūsų bendravimas būtų apsunkintas. Būtent tuo pagrindu prašau Jūsų kurį laiką mūsų bendravimą laikyti konfidencialiu.
<...>
Prašote mano pozicijos dėl man pareikštų kaltinimų ir uždavėte klausimus į kuriuos atsakau sekančiai:
Dėl kaltinimų sukčiavimu. Dėl didžiosios dalies kaltinimų sukčiavimu aš pripažįstu savo kaltę. Šioje baudžiamojoje byloje yra keletas epizodų, kurie man pareikšti be jokio pagrindo ir juos kategoriškai neigiu, nes jų neįvykdžiau. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta labai maža dalis nusikalstamų veikų. Mano pozicija tokia, kad sutinku prisiimti atsakomybę ir atlikti paskirtą bausmę už realiai mano įvykdytas nusikalstamas veikas, o ne tariamas nusikalstamas veikas, dėl kurių kreipėsi asmenys siekdami pasipelnyti.
Dėl žmogžudystės. Šie pareikšti kaltinimai yra absoliučiai nesusiję su manimi, su Marijos mirtimi neturiu nieko bendro. Iš esmės aš esu žmogus, kuris linkęs manipuliuoti ir taip gauti ko noriu. Nevengiu to žodžio, kad esu aferistas, bet ne žmogžudys.
Dėl vardo Eimantas pasirinkimo. Čia nebuvo ir nėra jokios intrigos. Šis vardas man patiko nuo paauglystės ir norėjau tokio vardo, todėl daugelis žmonių taip vadino mane, o su „Turtuvos grupės“ klientais bendraudavau prisistatęs tuo vardu, kad manęs nesusietų su Agne Raziūne.
Koks vaidmuo buvo Agnės Raziūnės. Agnė buvo įmonių vienintelė akcininkė ir generalinė direktorė. Aš dalyvavau įmonių veikloje nesiviešindamas bei atlikdamas bausmę Pravieniškėse, o Agnė vykdė visą veiklą fiziškai. Vadovavo darbuotojams, atliko visus veiksmus, pasirašydavo dokumentus, klastojo visus reikiamus dokumentus, valdė visas lėšas. Aš pats atlikdamas bausmę negalėjau fiziškai gauti pinigus, klastoti dokumentus, pateikti juos, dalyvauti sandoriuose ir t.t. Visus veiksmus atliko Agnė.
Jeigu Jums kils klausimų, prašau rašykite. Reikalui esant galėsiu pateikti mano poziciją patvirtinančių dokumentų kopijas, nuotraukas ir kita.
Linkiu gražios dienos
Andrius Raziūnas.
2020-ųjų vasario 4-oji, 16 val. 16 min.
Laba diena,
Atsakau į Jūsų pateiktus klausimus:
Rašau žurnalistams, nes žinau, jog ši baudžiamoji byla neišvengs žiniasklaidos dėmesio ir galiausiai vis tiek apie šią bylą bus paviešinta, tačiau neišklausius visų pusių, pateikta informacija nebus tiksli ir objektyvi. Neturiu ko slėpti, todėl manau tikslinga Jums pateikti visą informaciją, jog straipsnis būtų kuo išsamesnis. Taip pat siekiu išvengti suinteresuotų asmenų bandymo manipuliuoti esama situacija.
<...>
Taip, dėl didžiosios dalies sukčiavimų aš pripažįstu kaltę. Klausiate, kodėl vykdžiau šiuos nusikaltimus. Tuo metu tai nebuvo sukčiavimas, nebuvo plano įvykdyti nusikaltimo. Buvo paimami pinigai, investuojami į nekilnojamąjį turtą. Daugeliui asmenų buvo grąžinami pinigai. Šioje byloje tik nedidelė dalis asmenų, kurie prarado lėšas, o daug asmenų nesikreipė į teisėsaugą, nes jie nepatyrė nuostolių.
2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje dalyvavo Jūsų kolega bei prašė patvirtinti, jog rašiau Jums – patvirtinau, bei tikiuosi Jums nebėra abejonių dėl mano tapatybės. Jūs visus klausimus pateikite man į el. paštą. Manau, galėsiu atsakyti greičiau.
Gražios Jums dienos.
2020-ųjų vasario 22-oji, 12 val. 31 min.
Laba diena,
Atsakau į Jūsų klausimus:
Mano parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir dabar kardinaliai skiriasi, nes turėjau iš šitos situacijos ištraukti Agnę bei nepakenkti, nes betarpiškai esu susijęs su „Turtuvos grupe“. Jeigu buvo tikimybė viską pakreipti, jei ne man, tai bent Agnei palankia linkme, tai tą ir dariau.
Neturiu jokio motyvo atskleisti nusikalstamas veikas, tačiau privalau. Manau, yra puiki proga atsakyti už viską dabar, prisiimti atsakomybę ir vėliau pradėti gyvenimą nuo švaraus popieriaus lapo. Be to, jeigu vėliau išaiškėtų koks nusikaltimas, tai neištrūksi iš šio rato. Nebijau prisiimti atsakomybės. Gyvenime turiu tikslų, yra žmonių kurie manimi tiki, kurių nebegaliu nuvilti. Nusikalstamos veikos yra blogai ir iš patirties žinau, kad anksčiau ar vėliau tenka už viską vienu ar kitu būdu atsakyti. Šiaip gyvenime buvau linkęs rizikuoti. Šis mano bruožas blėsta, gal su metais keičiuosi.
Kilus klausimams rašykite.
Gražios Jums dienos.
Taip savo laiškuose rašė pats Andrius Raziūnas, – žmogus, kuris yra teistas 15 kartų, o dabar kaltinamas stambaus masto sukčiavimu ir pensininkės Marijos nužudymu.
Viena vertus, teismas dar nėra priėmęs sprendimų dėl jo, Agnės Raziūnės ir Antaninos Stafeckienės, todėl mes negalime tvirtai teigti, kad būtent jie padarė nusikaltimus, apie kuriuos pasakojo aukos.
Antra vertus, esame tikri, kad visuomenė apie visą šią bylą ir sukčiavimo schemas žinojo per mažai. Todėl ir nusprendėme išsamiai papasakot šią istoriją.
Jau vien tam, kad žinotumėte, ką daryti, kai kitąkart jums paskambins Eimantas.
15min atkreipia skaitytojų dėmesį: byla dėl šios istorijos ir galimų nusikaltimų yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Apie tyrimą
Šį tyrimą atliko 15min žurnalistai Birutė Davidonytė, Ernestas Naprys ir Dovydas Pancerovas. Didžioji dalis medžiagos surinkta per interviu su žmonėmis, nukentėjusiais nuo įtariamų sukčių. Iš aukų gavome ne tik liudijimus, bet ir kai kuriuos dokumentus ir įrodymus. Svarbios informacijos suteikė aukų interesams atstovaujantys advokatai Juris Petreikis ir Viktoras Onačko.
Dalį informacijos radome Vilniaus apskrities policijos komisariato kriminalistų surinktoje byloje ir Vilniaus apygardos prokuratūros surašytame kaltinamajame akte. Tyrimą vykdę pareigūnai ir prokurorai bendrauti atsisakė.
Panaudojome fragmentus iš anksčiau skelbtų publikacijų „Delfi“, „Aukštaitiškas formatas“, „Akistata“, „Kauno diena“.
Atskiras sistemines problemas, išryškėjusias per šį tyrimą, aptarėme su atsakingomis institucijomis: Kalėjimų departamentu, Notarų rūmais, Registrų centru, Policijos departamentu.
Svarbios informacijos suteikė kaltinamasis Andrius Raziūnas. Su mumis bendravo ir kaltinamoji pensininkė Antanina Stafeckienė. Kaltinamoji Agnė Raziūnė apsiribojo lakoniškais komentarais. Per šį tyrimą naudojome ir slapto filmavimo metodą, reikalingą atskleisti problemas, susijusias su įmone „Turtuvos grupė“, kurios klientų duomenys buvo naudojami galimoje sukčiavimo schemoje.
