Rusijos pilietis, Tadžikistane gyvenantis 36 metų K.Rakimdžanovas, teisėsaugos pareigūnams įkliuvo pernai birželį.
Dviejuose automobiliuose bei krūmuose netoli Vilniaus taboro jis buvo paslėpęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 19 kg 905 gramų miltelių, ekspertai jų sudėtyje aptiko 4 kg 335 g heroino. Taip pat tadžikas turėjo 33 gramus kanapių antžeminių dalių.
K.Rakimdžanovui buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Naudotų automobilių prekyba užsiimantis užsienietis iš pradžių teigė nieko apie narkotikus nežinantis, vėliau parodymus pakeitė – ėmė tvirtinti, kad juos atsitiktinai radęs tautiečio paskolintame automobilyje ir susigundęs dalį parduoti nepažįstamai moteriai.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas teisiamuoju nepatikėjo. Šių metų birželio 26 dieną K.Rakimdžanovas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.
Teismas jam skyrė 11 metų laisvės atėmimo. Be to, teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 2 automobilių konfiskaciją. Teismas pripažino šiuos automobilius nusikaltimo priemone motyvuodamas, kad K.Rakimdžanovas Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, todėl šie automobiliai jam buvo iš esmės vienintelė galimybė neteisėtai laikyti narkotines medžiagas, tarnavo kaip narkotikų saugyklos.
Šį nuosprendį nuteistas užsienietis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis prašė skirti jam švelnesnę bausmę.
Tačiau R.Rakimdžanovo apeliaciją išnagrinėjusi teisėjų kolegija skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad R.Rakimdžanovui paskirta bausmė nežymiai didesnė nė sankcijos minimumas, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslų pasiekimą.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis, praneša Generalinė prokuratūra.
