Trečiadienį Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį išnagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje 29 m. Aurimas Pupšta kaltinamas dviejų vyrų nužudymu, plėšimu. Už įvairius nusikaltimus (daugiausiai už plėšimus) anksčiau ne kartą teistą Raseinių rajono gyventoją valstybinė kaltintoja dėl padarytų nusikaltimų teismo prašė pripažinti kaltu ir paskirti jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas A.Pupštai paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Šią bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog A.Pupštos padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų, nukentėjusiųjų duotais parodymais, specialistų pateiktomis išvadomis, pats kaltinamasis savo kaltę pripažino. A.Pupštos atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikos padarymui, šias nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas.
Teisėjų kolegija pabrėžė, jog A.Pupšta padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du nusikaltimai sukėlė negrįžtamus padarinius – kito žmogaus mirtį, ir yra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šiuos nusikaltimus įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo, kt.
Nužudyti nenorėjo
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad A.Pupšta, suduodamas R. M. smūgius rankomis į gyvybei pavojingą žmogaus kūno dalį – galvą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgių gautų sužalojimų gali įvykti mirtis, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti – jis nužudė R. M. veikdamas netiesiogine tyčia.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad A.Pupšta, norėdamas apiplėšti V. M., suvokė, jog tokiais veiksmais – spausdamas rankomis aukos kaklą, kelia pavojų V. M. gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir veikė to norėdamas – A.Pupšta apiplėšė ir nužudė V. M. veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A.Pupšta praeityje teistas 6 kartus, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ne kartą yra baustas administracine tvarka, linkęs vartoti alkoholį.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančią Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktą charakteristiką, kurioje A.Pupšta apibūdinamas teigiamai, rodantis iniciatyvą dalyvauti organizuojamuose renginiuose, motyvuotas prasmingam užimtumui, jis nėra socialiai atsiskyręs ir sugeba bendrauti, požiūris į save realistiškas, su izoliatoriaus darbuotojais bendrauja noriai, yra mandagus. Teismo nuomone, už padarytus minėtus nusikaltimus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimesnės minėtų Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių sankcijose numatytoms maksimalioms laisvės atėmimo bausmėms. Subendrinus paskirtas bausmes A.Pupštai, teismo įsitikinimu, kaltinamajam skirtina maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Už padarytas nusikalstamas veikas teismas A.Pupštą pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – laisvės atėmimą 20 metų. Nukentėjusiesiems iš A.Pupštai priteista daugiau kaip 140 000 eurų neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinei ligonių kasai – daugiau kaip 6000 eurų, 3584 eurai – už suteiktas teisines paslaugas.
Norėjo apiplėšti
Dviejų žmogžudysčių aplinkybės ėmė aiškėti po to, kai praėjusiųjų metų vasario pabaigoje, prie miškelio Raseinių rajone buvo rastas taksi automobilis, o šalia jo gulintis negyvas 60 m. V. M. Neilgai trukus nustatyta, kad automobilio savininkas buvo nužudytas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė policijai žinomą A.Pupštą.
Bylos duomenimis, lemtingąjį vasario 19-osios vakarą, būdamas Ariogaloje, A.Pupšta pažįstamo V. M. paprašė, kad šis savo automobiliu jį nuvežtų į Raseinius, V. M. sutiko. Tyrimo duomenimis, kaltinamasis galėjo žinoti, kad vairuotojas turi pinigų, todėl važiuojant jam kilo mintis tuos pinigus pagrobti. Kaltinamasis A.Pupšta iš pradžių taksi vairuotoją pasmaugė, tada pagrobė 300 eurų, išstūmė nužudytąjį iš automobilio ir pats nuvažiavo į degalinę. A.Pupšta degalinėje išsiaiškino, kokiu keliu reikia važiuoti į Raseinius, paaiškėjo, kad jis turi grįžti tuo pačiu keliu.
Bylos duomenimis, A.Pupšta privažiavęs prie įvykio vietos – gulinčio automobilio savininko – nutarė taksi automobilio atsikratyti, jį palikdamas prie V. M. ir pats iš nusikaltimo vietos pasišalino. Kaip vėliau teigė kaltinamasis, tada jis manęs, kad taksi automobilio savininkas esąs dar gyvas.
Savo veiksmų paaiškinti nesugebėjo
Per ikiteisminį tyrimą A.Pupšta kalbėjo, jog lemtingąjį vakarą kelyje į Raseinius jis sėdėjo šalia vairuotojo V. M. ir gėrė alų. Begeriant alų, anot kaltinamojo, jam atėjo mintis, ir jis V. M. pasakė „pasuk į keliuką nuo pagrindinio kelio“, po jo pasakymo V. M. pasuko į kairę, ten buvęs kažkoks užrašas, A.Pupšta patikslino, kad tas keliukas vedęs į mišką.
Kaltinamasis teigė V. M. nenorėjo nužudyti, norėjo tik apsvaiginti ir pagrobti pinigus.
Kaltinamasis pasakojo, kad V. M. dar važiavo, kai jis jam ant pečių uždėjo ranką, V. M. sustabdė automobilį. A.Pupštos teigimu, tada jis paėmė su kaire ranka ir apglėbė kaklą V. M. o su savo dešine ranka paėmė už savo kairės rankos ir smaugė V. M., kad šis prarastų sąmonę. Kodėl taip pasielgė, kaltinamasis pasakyti negalėjo. Taip pat negalėjo paaiškini, dėl kokios priežasties V. M. liepė pasukti į keliuką, nežino ir kodėl vyrą smaugė. Išlipęs iš automobilio, A.Pupšta vairuotoją iškėlė iš automobilio ir paliko jį ant žemės, tada paėmė V. M. pinigus iš piniginės, kuri buvusi vairuotojo automobilio durelėse, gulintį V. M. paliko lauke ant keliuko, o pats nuvažiavo su jo automobiliu į degalinę.
A.Pupšta degalinėje nusipirko kavos už savo pinigus, o cigarečių – jau už V. M. pinigus. Kaltinamasis pasakojo, jog pardavėja tada jam parodžiusi kelią, kuriuo reikia važiuoti Raseinių link. Ilgai netrukus jis privažiavo prie ant kelio gulėjusio V. M. – ten, kur jį ir paliko. A.Pupšta sakė žinojęs, kad pažįstamas V. M. turi pinigų, bet, anot kaltinamojo, „važiuoti į Raseinius paprašė šiaip sau, be jokio tikslo ir tuo metu dar neturėjo ir tikslo apiplėšti“. Kaltinamasis teigė V. M. nenorėjo nužudyti, norėjo tik apsvaiginti ir pagrobti pinigus.
Tais pačiais metais – dar viena žmogžudystė
Neilgai trukus paaiškėjo, kas tų pačių metų sausio pabaigoje, Ariogaloje galėjo nužudyti 42 m. R. M. Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad konfliktas tarp buto šeimininko ir A.Pupštos galėjo kilti išgertuvių metu. Vyras pareigūnams pasakojo, kad lemtingąjį vakarą jis pats gėrė savo nusipirktą alų, o R. M. – savo degtinę. Anot kaltinamojo, alkoholinius gėrimus tada jie gėrę atsistoję. Kaltinamojo teigimu, begeriant jis kažką pasakė R. M. o šis pradėjęs jį gąsdinti savo pusbroliais, kurie, anot kaltinamojo, esą grįžę iš kalėjimo, gali privažiuoti, davė suprasti, kad A.Pupšta gali būti sumuštas.
Pastarasis neneigė, jog jis konflikto metu buto šeimininkui sudavęs ne vieną smūgį. Po įvykio, kitą dieną, kaltinamasis iškvietė medikus, tačiau R. M. į ligoninę nebuvo išvežtas, dar kitą dieną kaltinamasis vėl iškvietė medikus. Nuo patirtų galvos traumų R. M. vasario 6 d. Kauno klinikose mirė. A.Pupšta teigė nesitikėjęs, kad R. M. nuo jo suduotų smūgių gali mirti. Vyras sakė, kad po laidotuvių buvo nuėjęs prie nužudytojo kapo.
Teisme kaltinamasis A.Pupšta savo kaltę pripažino, teismui papasakojo apie įvykio aplinkybes, atsakė į teismo proceso dalyvių pateiktus klausimus. Jaunas vyras iš esmės pakartojo per ikiteisminį tyrimą duotus parodymus. Jis neneigė, kad už aukos – taksi automobilio vairuotojo – pinigus nusipirko ne tik cigarečių, bet ir automobilį. Kaltinamasis teigė, kad mintis smaugti jį vežusį vairuotoją kilusi tik važiuojant į Raseinius. A.Pupšta patvirtino, kad nusikaltimo metu buvęs neblaivus. Kaltinamasis neneigė, kad 42 m. sugėrovui R. M. smūgius sudavė taip pat būdamas neblaivus.
Neįsivaizduoja, kaip išsimokės
Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Daugiau kaip 100 tūkstančių eurų siekianti suma kaltinamąjį A.Pupštą suglumino, vyras teigė, kad su tokia suma nesutinkantis, anot jo, sunkiai įsivaizduojantis, kada tokią pinigų sumą jam pavyktų sumokėti.
Asmenybės charakteristika apibūdina jį kaip socialiai pavojingą asmenį – nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, naujus nusikaltimus padarydavo praėjus neilgam laiko tarpui, nusikaltimai ypač sunkėjo.
Savo baigiamojoje kalboje valstybinė kaltintoja teigė, jog A.Pupštos veikų padarymo metu suvokė veikos pavojingumą, suprasto savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, yra pakaltinamas. Anot prokurorės, jo nusikaltimais sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šių nusikaltimų padarymo, buvo aiškiai išreikštos jo polinkiais nusikalsti. Nors yra jaunas, tačiau, prokurorės įsitikinimu, A.Pupštos padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės charakteristika apibūdina jį kaip socialiai pavojingą asmenį – nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, naujus nusikaltimus padarydavo praėjus neilgam laiko tarpui, nusikaltimai ypač sunkėjo.
Nepasirodė nuoširdus
Kaip teigė valstybinė kaltintoja, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pastaroji aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Prokurorė teigė, jog kaltinamojo prisipažinimas nužudžius V. M. esąs nesavanoriškas ir nenuoširdus, bet nulemtas byloje esančių pakankamų jo kaltės įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Nuoširdus gailėjimasis įvykdžius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, kt., tačiau tai, prokurorės teigimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis prokurorė prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Už R. M. nužudymą prokurorė teismo prašė A.Pupštai paskirti laisvės atėmimą 11 metų, už plėšimą – laisvės atėmimą 4 metams, už V. M. nužudymą – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius – patenkinti visiškai.
Tardamas savo paskutinį žodį A.Pupšta pareiškė, kad dabar sutinkantis su visais pareikštais civiliniais ieškiniais. Teismo prašė paskirti jam terminuotą bausmę – laisvės atėmimą 25 metams. Kaltinamasis paaiškino, jog norės anksčiau atsidurti laisvėje, kad pasimatytų su savo mama, seserimi.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
