Moteris teigė, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutiko ir mano, kad tai, jog įrodymai ir jų vertinimas yra nepalankūs D.Višinskienei, dar nereiškia, kad teismo išvados yra neteisingos.
Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji turėjo konkretų tikslą sužaloti nukentėjusįjį ar norėjo jo mirties, tačiau būdama suaugusi, turinti pakankamai gyvenimo patirties, kirsdama aštriu kapokliu neblaiviam nukentėjusiajam per kojų pėdas, negalėjo nesuvokti, kad daro kito žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors iš tikrųjų D.Višinskienė ir nenorėjo kito žmogaus mirties, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Kristinos Petrošienės pirmadienį paviešintame pranešime.
Primenama, kad 2013 m. rugsėjį D.Višinskienė organizavo talką bulvėms nukasti, kurioje dalyvavo ir nužudytasis. Vėliau dėl tarpusavio konflikto moteris savadarbiu kapokliu kirto jam per pėdas. Vyriškis nuo žaizdų mirtinai nukraujavo. Nuteistoji teigė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo ir jo grasinimų, todėl pagriebusi pirmą pasitaikiusį įrankį kirto jam, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo grasinantys. Klaipėdos apygardos teismas pripažino ją kalta nužudžius žmogų veikiant netiesiogine tyčia.
Nuosprendį apskundusi moteris prašė perkvalifikuoti jos veiksmus į sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, švelninti bausmę bei mažinti nukentėjusiesiems priteistos žalos dydį.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
