Vilniaus pareigūnai sulaikė šiurpiu trylikamečio nužudymu įtariamus asmenis

Šeštadienio vakarą, apie 17 val. 30 min. į Vilniaus ligoninę iš sostinės Vandentiekio gatvės komos būsenos pristatytas ir dėl galvos, veido bei viso kūno sumušimų paguldytas 13-metis.

Kaip paaiškino jo 14-metis draugas, berniuką sumušė nepažįstami asmenys, daužydami akmeniu.

Pasak Policijos departamento atstovės, apie nusikaltimą pranešęs paauglys nenukentėjo.

Medikams nepavyko išgelbėti stipriai sužaloto berniuko, ryte jis mirė.

„Vaikas 6 valandą šįryt mirė“, – BNS sekmadienį sakė Policijos departamento atstovė Simona Ludavičiūtė.

Sostinės pareigūnai šiuo metu ieškojo dviejų įtariamųjų. Anksčiau buvo nurodyta, kad jiems turėtų būti apie 17 metų.

Apie 18 val. pranešta, kad įtariamieji sulaikyti. Kol kas nėra žinoma, kokio jie amžiaus. Kaip skelbia Vilniaus pareigūnai, sulaikius įtariamuosius atliekami „pirminiai neatidėliotini procesiniai veiksmai“.

Policijos atstovai delfi.lt sakė, kad nužudytasis pažinojo įtariamuosius. Tragedija įvyko per iš ankstu sutartas muštynes. Žiauriai užmuštas vaikas policijai buvo žinomas, jis buvo užfiksuotas mažiausiai 30-yje policijos įvykių. Iš jų galima susidaryti įspūdį, kad vaikas galėjo ir valkatauti, nes buvo užfiksuotas miegantis viešoje vietoje, ir leisti laiką nusikalsti linkusių paauglių grupėje.

Vaiko teisių apsaugos sistema neveikia

Vaikų psichiatras Linas Slušnys socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad ši istorija „vėl rodo mūsų vaikų apsaugos sistemos trūkumus“.

„Nužudytas vaikas figūruoja policijos 30-je įvairių epizodų: nuo miegojimo gatvėje iki smulkių nusikaltimų. Ir ką? Turime krūvą tarnautojų, VTAS profesionalus, net socialinius darbuotojus. O galutinis rezultatas? Nužudytas 13 metų vaikas.

Tėvai, žinoma, pirmieji apleido vaiką. Kaip ir kokiu būdu – tikrai nežinau. Bet akivaizdu, kad vaikas senokai neįdomus buvo tėvams. Niekas nepastebėjo? Jis ėjo tikriausiai į mokyklą (bent jau buvo joje prirašytas). Vadinasi buvo praleistos pamokos, silpni akademiniai pasiekimai, aiškiai išreikštas pasikeitęs elgesys. Spėju, kad buvo pasvarstymai ir bandymai mokykloje ką nors daryti, bet galutinius rėmelius braižėsi vaikas savarankiškai. Tėvams buvo neįdomu arba skambėjo klasikinė frazė „nieko negaliu jam padaryti“.

Čia turėtų griausmingai įsikišti vaiko teisių tarnybų tarnautojai ir pareikalauti, kad vaikas gautų svarbiausius įgūdžius ir būtų užtikrinta jo raida. Esu mokesčių mokėtojas ir reikalauju saugumo sau ir savo vaikams. Jeigu toks vaikas egzistuoja, tai yra grėsmė man, mano artimiesiems ir kitiems vaikams. Mokame pinigus tam, kad tarnautojai ne „mokėtų atsirašinėti“, kaip yra pareiškęs vienas VTAS specialistas, o atliktų realius žingsnius, užtikrinančius vaiko ir mūsų vaikų saugumą.

Galime netikėti prasidedančia pertvarka ir dejuoti, kad nesame pasiruošę, bet man aišku, kad turime išmokti rūpintis vaikais. Žodžiai „mes viską padarėme“ neturi jokios prasmės, jeigu turime žuvusį vaiką dėl nepriežiūros. Vadinasi tai mūsų kaltė. Mūsų sistema neįgali. O kai ji neįgali – reikia tvarkyti. Tikėjimas čia nei prie ko. Reikia pradėti dirbti“, – rašo L.Slušnys.