D.Radzevičiui nuostabą sukėlė tai, jog sukčiai investuoja tiek laiko ir pinigų vien tam, kad gautų asmeninius aukos duomenis. Tuo tarpu policijos pareigūnams ir informacinių technologijų ekspertams tai nuostabos nekelia. Jie atskleidė, kiek kainuoja Europos Sąjungos piliečio paso kopija ir kodėl taip stengiamasi ją gauti.
Siūlė pasidalinti milijonus
Paklaustas, ar galėtų atsiųsti įrodymų, jog yra tikras žmogus, Omaru Silveriu prisistatęs asmuo man atsiuntė savo paso ir banko dokumento kopijas, – sakė D.Radzevičius.
Dainius Radzevičius |
„Manau, kad ne vienas žmogus elektroniniu paštu ar žinutėmis yra gavęs įvairių pasiūlymų pasiimti neva laimėtus prizus. Tereikia kažkur prisiregistruoti ar nusiųsti savo asmeninius duomenis. Tokių ir panašių pasiūlymų gauna daugelis. Deja, bet dalį žmonių sukčiams pavyksta apgauti“, – 15min.lt pasakojo D.Radzevičius.
Pašnekovas sakė dažniausiai į tokius reguliariai ateinančius pranešimus nekreipiantis dėmesio, nes jie visi labai panašūs. Siūloma pasidalinti milijonus dolerių, kurie atiteko kaip palikimas, liko kaip mirusio boso pinigai ar kokioje nors egzotiškoje Afrikos šalyje įvyko perversmas, o laiško siuntėjas žino, kur saugomi turtai. Lėšas reikia pervesti į neutralią šalį, kad būtų galima pasidalinti.
„Vieną tokį pasiūlymą aš gavau visai neseniai. Buvo siūloma 45 mln. dolerių pervesti į mano sąskaitą, už tai žadant atiduoti tam tikrą dalį sumos. Žmogus man papasakojo liūdną istoriją apie jo žuvusį bosą ir patikino, kad viskas čia yra legalu. Keisčiausia, jog iš pradžių net nebuvau prašomas jokių duomenų. Atvirkščiai, paklaustas, ar galėtų atsiųsti įrodymų, jog yra tikras žmogus, Omaru Silveriu prisistatęs asmuo man atsiuntė savo paso ir banko dokumento kopijas, kuriame nurodyta, jog už kelių šimtų dolerių per mėnesį mokestį yra laikoma saugojimo dėžė“, – dėstė D.Radzevičius.
Ėmė bombarduoti skambučiais
PASSPORT ID |
Išsiuntęs informaciją apie save, sukčius ėmė aktyviai bombarduoti D.Radzevičių, kad ir jis atsiųstų jam savo paso kopiją ir kai kuriuos banko rekvizitus. O.Silveris pažadėjo už pagalbą dosnų atlygį ir perspektyvoje savo dalį pinigų investuoti Lietuvoje atidarant kokį nors bendrą verslą.
„Nustebau todėl, kad elektroniniu paštu platinti tokius pasiūlymus nėra naujiena. Daug žmonių juos gauna. Tačiau tai, kad iš užsienio telefonu skambinėjama po kelis kartus per dieną, parodo, jog tam skiriama daug laiko ir pastangų. Manau, kad tai organizuota sukčių grupė, kuri iš lengvatikių stengiasi išvilioti asmens duomenis, kad vėliau galėtų juos panaudoti apsiperkant, sudarant sandorius ar prisijungiant prie bankinių sąskaitų“, – svarstė D.Radzevičius.
Pasak jo, į sukčių pinkles žmones gali įvilioti ne tik lengvo uždarbio noras, bet ir kilnūs jausmai: „Gobšų žmonių visada yra, todėl tokie sukčių bandymai gali būti sėkmingi.
Kita vertus, vasarą iš savo bičiulio pašto dėžutės gavau elektroninį laišką, kuriame buvo prašymas jį paremti finansiškai, nes jis įstrigęs Ispanijoje ir jam trūksta pinigų. Tiesa, laiškas buvo anglų kalba, todėl supratau, kad tai virusas, tačiau viena kolegė man paskambino ir paklausė, ar aš nežinau ko nors daugiau, nes ji buvo pasiruošusi padėti. Taip sukčių spąstuose žmonės gali atsidurti ne dėl noro greitai pralobti, o dėl geros širdies“.
CERT OF DEPOSIT |
Tapatybė jau buvo pavogta
Žurnalistų sąjungos pirmininkas teigė, jog sukčiams itin lengvai pasiekiami vieši asmenys, kurių asmeniniai kontaktai ir kiti duomenys lengvai prieinami. D.Radzevičius pasakojo pats jau kartą susidūręs su asmens tapatybės vagyste, todėl dabar į šiuos klausimus žiūrintis kur kas rimčiau.
„Duomenys, kurie viešai skelbiami internete, yra nesunkiai prieinami ir sukčiams, todėl reikia atidžiai sekti, ką apie save verta pateikti elektroninėje erdvėje, kad vėliau nenukentėtumėte. Aš su tuo susidūriau pats. Mano tapatybė jau buvo pavogta. Teko dalyvauti baudžiamojoje byloje, kurioje asmuo mano vardu buvo nupirkęs serverio paslaugas, sukūręs internetinę svetainę, kurioje talpino tam tikrą nusikalstamą turinį. Tai man tik įrodė, kad pavogti viešo asmens tapatybę nėra sudėtinga ir ja galima naudotis tol, kol apie tai netaps žinoma pačiam asmeniui“, – sakė pašnekovas.
D.Radzevičius 15min.lt perdavė gautus laiškus ir sukčiaus telefono numerį. Susisiekti su S.Omaru iš Ganos nebuvo sudėtinga.
Siūlė nesijaudinti
S.Omaras, pirmą kartą neatsiliepęs telefonu, pats perskambino po kelių minučių. Bendravome anglų kalba. Prisistačiau D.Radzevičiumi. Jis mane vadino draugu ir nuolankiai bandė paaiškinti, jog nesupratau jo elektroninių laiškų. Esą, jokio sukčiavimo nėra. Viskas legalu. Aš pats turiu atskristi į Ganos sostinę Akrą trims darbo dienoms ir įsitikinti, kad viskas yra taip, kaip buvo tartasi.
„Nesirūpink, aš sutvarkysiu visus teisinius reikalus. Tu atvyksi legaliai. Tuo pasirūpins mano advokatas. Tau surasime gerą viešbutį“, – viliojo S.Omaras.
Skurdus gyvenimas Ganoje. |
Po penkiolika minučių užtrukusio pokalbio, kurio metu pašnekovas man dar kartą priminė pasakiškus pinigus ir tai, jog reikalas labai skubus, todėl laukti jis negali, galiausiai buvau paprašytas paso kopijos. S.Omaras patikino, kad ji būtina tvarkant mano kelionės dokumentus.
Norėdamas laimėti daugiau laiko pažadėjau dokumentus atsiųsti. Pokalbis vyko penktadienį, o nuo to laiko S.Omaras man darbo telefonu paskambino dar mažiausiai keturis kartus.
Pasiekti beveik neįmanoma
Europos Sąjungos piliečio paso kopija kainuoja apie tūkstantį eurų, – sakė A.Šaveiko.
Kaip veikia tokio sukčiavimo schema ir kodėl sukčiai deda tiek pastangų gauti aukos asmeninius duomenis, 15min.lt paaiškino bendrovės „Atea“ informacinės saugos skyriaus vadovas Andrius Šaveiko.
„Dažniausiai tokie laiškai platinami per vadinamus botnetus – užkrėstų kompiuterių tinklus. Iš konkrečios pašto dėžutės tokie laiškai siuntinėjami labai retai ir tai gali daryti tik naivuoliai. Dažniausiai tai daroma kur kas didesniais mastais“, – pokalbį pradėjo specialistas.
Pasak jo, jeigu kažkas išsinuomoja botnetą nusikalstamai veikai, tai turi būti pradėtas didelis pasaulinis tyrimas, kad būtų galima nustatyti ir sulaikyti botneto įkūrėjus, tačiau užsakovai beveik visada lieka nenustatyti.
„Tokie užkrėstų kompiuterių tinklai veikia tarptautiniu mastu ir Lietuvoje išplatinti laiškai yra tik kruopelytė. Jei Lietuvos policija kreipsis pagalbos į užsienio kolegas, tai bendras tyrimas gali užkabinti ir Lietuvą. Bet savarankiškai mūsų pareigūnams vargu ar pavyktų kažką padaryti", – dėstė A.Šaveiko.
Geras uždarbis
Pasak pašnekovo, pagrindinė priežastis, kodėl dauguma tokių laiškų iš tiesų atkeliauja iš Afrikos, yra ta, jog ten labai silpna teisėsauga. Tikėtis pagalbos tiriant tokius nusikaltimus iš Afrikos pareigūnų būtų naivu.
Neramumai centinės Afrikos regijone. |
Paklaustas, kodėl sukčiai negaili laiko ir pinigų tarptautiniams skambučiams, A.Šaveiko patikino, jog juos vilioja galimybė gauti brangius asmens duomenis: „Jau yra ne vienas atvejis, kai tapatybė buvo pavagiama ir iš Lietuvos piliečių. Europos Sąjungos piliečio paso kopija kainuoja apie tūkstantį eurų. Remiantis šiais duomenimis gali būti sukuriamas padirbtas dokumentas, o vėliau žmogus gali sulaukti reikalavimo apmokėti paimtą kreditą, skirtą baudą ar kitų nemalonių žinių. Taip jau yra ne kartą nutikę“.
Jis patikslino, kad ES piliečio duomenys kainuoja kur kas brangiau, nei Kinijos ar Rusijos, todėl investuoti laiką į naivuolių paieškas sukčiams tikrai apsimoka.
Sukčiavimų daugėja
Jeigu prieš keletą metų sukčiavimo internete atvejai buvo itin reti, tai dabar jų mastai tikrai didėja, – nurodė R.Matonis.
Ramūnas Matonis |
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis 15min.lt nurodė, kad pastaruoju metu sukčiavimo atvejų daugėja. Per metus Lietuvoje fiksuojama apie 5 tūkst. tokių nusikaltimų.
„Jeigu prieš keletą metų sukčiavimo internete atvejai buvo itin reti, tai dabar jų mastai tikrai didėja. Sukčiai kuria interneto svetaines, sukčiaujama socialiniuose tinkluose, telefoniniai sukčiavimai taip pat keliasi į elektroninę erdvę. Jeigu anksčiau sukčiai pinigų ateidavo pas žmones į namus, tai dabar tam pasitelkiamas internetas – iš banko sąskaitų pervedami pinigai arba pasinaudojus gautais asmens duomenimis paimami greitieji kreditai“, – sakė R.Matonis.
Pasak jo, policija yra pradėjusi ne vieną tyrimą tiek dėl elektroninių laiškų, tiek dėl galimo sukčiavimo socialiniuose tinkluose.
Lengvi taikiniai
„Lietuviai yra gana patiklūs žmonės. Tuo sukčiai ir naudojasi. Pavyzdžiui, telefoninis sukčiavimas yra unikalus reiškinys, daugiausia jo atvejų būtent Lietuvoje. Kitose šalyse sukčiams taip lengvai apmulkinti žmonių nepavyksta. Dabar fiksuota keletas atvejų Latvijoje ir Vokietijoje, bet tai taip pat daro nuvažiavę mūsų tautiečiai, kurie pelnosi iš ten gyvenančių lietuvių“, – sakė pareigūnas.
Neseniai buvo nustatyti asmenys, kurie sukčiavo prisidengdami Panevėžio rajone sudegintos merginos tragedija. „Tokių atvejų yra ne vienas. Lietuviai itin mėgsta pervedinėti pinigus neva sunkiai sergantiems žmonėms, kai socialiniuose tinkluose įdedama netikra nuotrauka ir parašomas sąskaitos numeris. Žmonės mielai perveda pinigus net nepasitikrinę, ar tai yra teisybė“, – teigė R.Matonis.
„Facebook“ |
Pasak jo, Lietuvos kriminalinės policijos biure yra įsteigta Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdyba, kuri tiria rimtesnius nusikaltimus ir teikia pagalbą teritoriniams policijos komisariatams. „Žinoma, kai nusikaltėlis yra užsienio valstybėje, tyrimas būna kur kas sudėtingesnis. Tenka siųsti teisinės pagalbos prašymus, o Lietuva ne su visomis valstybėmis yra sudariusi teisinės pagalbos sutartis“, – neslėpė komisaras.
Nepaisant sudėtingų tyrimų R.Matonis su sukčiavimu susidūrusius žmones paragino kreiptis į pareigūnus. Tyrimai rodo, jog didžioji dalis tokių nusikaltimų niekada neiškyla viešumon, nes aukoms apie juos pranešti yra tiesiog gėda.