Lukas – vienas iš dešimčių lietuvių, platinusių heroiną Airijos miestuose bei Jungtinei Karalystei priklausančiame Belfaste. Jis dirbo „rusais“ pramintai gaujai, kurios vadeivomis įvardijami lietuviai. Ši gauja, anot su heroinu tiesiogiai susidūrusių mūsų pašnekovų, heroino prekybą Airijoje pakėlė į naujas aukštumas. Tokius „rezultatus“ įtariamiems narkotikų prekeiviams pavyko pasiekti pasitelkiant šiuolaikinę vergiją – žmones, apgaule atgabentus į Airiją ir įkinkytus į narkotikų prekybos grandinę.
Ši istorija, kurią beveik metus narpliojome kartu su „Vice World News“, yra kitokia nei įprasti „Sienos“ tyrimai. Čia norėjome papasakoti ne tiek apie turtus ir verslus, siejamus su narkotikų prekyba, kiek apie žmones, kurie tuos turtus sukrovė savo sveikatos, o gal ir gyvybės sąskaita.
Pagalbai gaujos aukoms surinkti sukūrėme fondą. Žinome, kad Ukrainos kontekste rinkti pinigus bet kam kitam gali atrodyti neteisinga. Bet jeigu rasite atliekamą eurą padėti šiems žmonėms ir organizacijoms, kurios jiems padeda – būsime labai dėkingi. Nuo gaujos nukentėjusius asmenis paremti galite čia.
„Rusai“ iš Plungės
Lukas į Šiaurės Airiją keliavo patikėjęs, kad gaus legalų ir gerai apmokamą darbą statybose. Jau pirmosiomis kelionės dienomis vyras sužinojo, kad buvo atvežtas visiškai kitam tikslui. Apie tai Luką informavo vienas iš jo „darbdavių“ – tautietis.
„Jisai pasakė, kad aš esu skolingas jiems už kelionę iš Lietuvos į Airiją ir kad tą skolą turėsiu atidirbti, o atidirbti turėsiu pardavinėdamas jų prekę. Tai aš pasakiau, kad aš atvažiavau čia ne pardavinėt kažko, o dirbt statybose ir kad nieko aš nepardavinėsiu. Nu, ir po tų žodžių mane sudaužė...“ – prisimena Lukas.
Taip jis susipažino su gauja, kurią Airijos žiniasklaida pakrikštijo „rusais“. Teisėsaugos duomenimis, ši gauja, kurios branduolį sudarė iš Plungės atvykę lietuviai, per keletą metų išaugo iki vieno rimčiausių žaidėjų salos narkotikų rinkoje – tiek Airijos Respublikoje, tiek Šiaurės Airijoje.
„Rusų“ gaujai priskiriami nusikaltimai – ne tik narkotikų prekyba, bet ir dalyvavimas ginkluotame nusikalstamame susivienijime bei prekyba žmonėmis.
Prievarta ir apgaule pritraukta darbo jėga bei gerai organizuota heroino prekybos sistema leido „rusams“ tapti labai solidžiais žaidėjais Airijos narkotikų rinkoje. Užpernai sulaikyti įtariami narkotikų prekeiviai kaltinami į Airiją atgabenę daugiau nei 60 lietuvių emigrantų, kuriuos privertė tapti narkotikų platintojais.
„Sienos“ ir „Vice World News“ žurnalistams pavyko surasti ir pakalbinti tris nuo „rusų“ grupuotės nukentėjusius asmenis. Vieno iš jų teigimu, aukų skaičius realybėje yra kur kas didesnis, nei skelbia teisėsauga, nes dalies apgaule išvežtųjų surasti tiesiog nebepavyks.
„Jie jau pervežė šimtus žmonių“, – pasakojo Tadas (vardas saugumo sumetimais pakeistas).
Košmariškos gyvenimo sąlygos, pripratinimas prie narkotikų, smurtas ir persekiojimas – apie tokią patirtį su „rusų“ gauja pasakoja mūsų pašnekovai. Būtent šių žmonių liudijimai – svarbiausia šio tyrimo dalis.
„Taip aš tapau vergu“
„Sienos“ ir „Vice World News“ žurnalistų surinktais duomenimis, gauja aukas į narkotikų platinimo tinklą įtraukdavo pasitelkę specialius verbuotojus, kurie socialiai pažeidžiamiems ar priklausomybių turintiems asmenims teikdavo darbo Airijoje pasiūlymus. Būsimi narkotikų platintojai esą buvo verbuojami tiek per tiesioginį kontaktą, tiek per darbo skelbimus. Savaime suprantama, juose nebuvo jokių užuominų apie tikrąjį darbo pobūdį.
„Praktiškai didžioji dalis apsuktų yra. (…) Prižada aukso kalnus. Tu ten gal dirbsi, statybose, apgyvendinsim… Žodžiu, meluoja. (...) O kai nuvažiuoja: kitus mušdavo, kitus daužydavo, kitus luošindavo. Kitus gal narkomanais paversdavo“, – pasakojo su gaujos žiaurumu iš arti susidūręs Tadas.
To pavyzdys yra Lukas, į gaujos gniaužtus patekęs per „pažįstamo pateiktą pasiūlymą.“
„Jis man pasakė, jog yra gerai apmokamas darbas statybose, Airijoje. Ir jeigu aš turiu dokumentus, jeigu noriu užsidirbti, tai jau kitą dieną galiu kartu su juo vykti į Airiją“, – prisimena Lukas.
Atvykęs į Airiją, Lukas suprato patekęs ne į tokią realybę, kokios tikėjosi. Dar pirmą naktį naujuose namuose Lukas, pasipriešinęs naujiems darbdaviams, buvo sumuštas ir užrakintas kambaryje, o kad būtų lengviau kontroliuojamas, jam per prievartą buvo leidžiama ta pati narkotinė medžiaga, kuria vyras turėjo prekiauti Belfasto gatvėse – heroinas.
„Aš per prievartą buvau pasodintas ant narkotikų, kad nepabėgčiau. Man visą savaitę prieš mano valią leido į veną heroiną. Kada tapau priklausomas nuo narkotikų, dozei turėdavau „užsidirbti“ parduodamas kuo daugiau heroino“, – kalbėjo Lukas.
Savo patirtį Lukas apibendrina keliais žodžiais: „Taip aš tapau vergu Šiaurės Airijoje“.
Heroinas – tvirta valiuta. Ypač priklausomam žmogui. Kaip mums pasakojo Airijos visuomenininkas, buvęs heroino vartotojas Jamesas Leonardas, narkotikas sukelia ne tik labai stiprią priklausomybę per labai trumpą laiką, bet ir milžinišką žalą sveikatai.
„Heroino vartojimo pasekmės atsiranda daug greičiau nei jas sukeltų alkoholis ir kokainas. Iš esmės heroinui pakanka dvylikos mėnesių sunaikinti jūsų gyvenimui visomis prasmėmis“, – pasakojo J.Leonardas.
Lukas sugebėjo išbristi iš priklausomybės, bet jo sveikatai sukelta žala yra nepataisoma.
Prekyba per „liniją“
Robertas (vardas pakeistas šaltinio saugumo sumetimais) – dar vienas apgaule į Airiją atgabentas lietuvis – laiką, praleistą Airijoje, gaujos vergijoje, prisimena su siaubu.
„Tai siaubas tikras. Nu tai kiekvieną dieną tu esi įtampoj, tu visko bijai. (...) Mane išgąsdino, tikrai baisiai narkomanai išgąsdino, nes yra tikrai baisūs žmonės. Nežinosi, kuris ten išsitrauks peilį ir… kuri tau diena bus paskutinė…“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo Robertas.
Pasak jo, prekybos narkotikais ašimi buvo vadinamoji „linija“ – įtariamos gaujos sukurta aptarnavimo sistema, leidusi heroiną greitai pristatyti pirkėjams. „Linijos“ darbuotojai aptarnaudavo heroino pirkėjų skambučius ir nukreipdavo gatvės prekeivius į pristatymo vietas. Robertas teigė taip ir nepamatęs nė vieno „linijoje“ dirbančio žmogaus.
„Nežinau, kas jie, ar iš aukščiau dar kur nors. (...) Kitą sykį aš pasakydavau: aš ten negaliu eiti, ten policija manęs laukia. O jie ten puldavo tuoj: „Kaip tu negali eit, eini ir viskas“. Aš jų akyse nesu matęs. Aš nežinau, kas jie. Tik žinau, kad mes vadindavom „linija“, – pasakojo pašnekovas.
Gaujos žiaurumui nebuvo ribų
Robertas pasakojo, kad už gatvės prekeivius atsakingi prižiūrėtojai jėgos nesibodėdavo demonstruoti net už menkiausius nusižengimus – tokius, kaip valgymas „darbo“ metu ar pardavimui skirtų narkotikų suvartojimas.
„Man kur pasakydavo, ten aš ir važiuodavau. O ką darysi, galvoju. Nu kur aš dėsiuosi… Ir dar čia tas „Storas“ (tokia pravarde buvo žinomas vienas gaujos lyderių – red.) sėdi… Nu tai paims, sulaužys, nu ir viskas… O kas bus, kiek girdėjau, kiek pasakojo… tą sulupo, tam koją sulaužė, tam ranką sulaužė…“ – prisiminimais dalijosi Robertas.
Tiek Robertas, tiek Tadas tikina matę ne vieną perdozavusį „rusų“ į Airiją atgabentą lietuvį. Tado teigimu, perdozavusių prekeivių sveikata ar gyvybė gaujai nerūpėjo.
„Jie jau buvo toj stadijoj, kai žmonės jiems buvo visiškai… Jie nebe žmonės buvo. <...> Būdavo perdozuodavo tie pardavinėtojai, tai jie paprasčiausiai naktį išnešdavo ant gatvės ir palikdavo“, – pasakojo Tadas.
Krauju sutepti turtai
Teisėsaugos teigimu, tokių žmonių kančiomis ir krauju sutepti pinigai keliavo į Lietuvą. Čia jie tapo prabangiais namais, butais ir verslais. Prokuratūros vertinimu, su narkotikų prekyba siejamo įšaldyto turto Lietuvoje vertė – mažiausiai 700 tūkstančių eurų.
„Rusų“ gaujos lyderiu įvardijamas plungiškis Kęstutis Klemauskas. Mūsų gauti dokumentai rodo, kad po Klemausku įtariamoje gaujoje rikiavosi jau minėtas „Storas“ – po gaujos išardymo Airijos kalėjime mįslingomis aplinkybėmis miręs Andrius Pagojus, taip pat – jo žmona. Tarp svarbiausių veikėjų teisėsaugos dokumentuose įvardijama ir K.Klemausko gyvenimo draugė Jurgita Rupeikienė.
Vieni įtariamieji esą kuravo platinimą ir heroino kurjerius, kiti – prekės užsakymą iš Airijos gaujų. Po viršūnėlėmis, teisėsaugos duomenimis, rikiavosi įtariamieji, atsakingi už gatvės prekeivių kontrolę.
Mūsų žiniomis, įtarimai byloje pareikšti tiek K.Klemauskui, tiek jo aplinkos žmonėms. Būtent K.Klemauskui bei jo artimiesiems priklauso ir įspūdingi turtai, teisėsaugos vertinimu, užgyventi iš Airijoje parduoto heroino.
Mums pavyko nustatyti, kad narkotikų byloje areštas pritaikytas J.Rupeikienei iš dalies priklausančiam namui Plungėje. Šaltinių duomenimis, pastatas buvo ištaigingai renovuotas panaudojant, kaip įtariama, iš narkotikų gautus pinigus.
Bene didžiausia Klemausko investicija – 2019 metais prie įvažiavimo į Plungę pastatytas naujutėlaitis automobilių servisas „Transfortas“ taip pat areštuotas.
Taip pat areštuotas J.Rupeikienės vardu registruotas sklypas šalia Plungės. Įšaldyti ir J.Rupeikienės giminaičiams priklausantys objektai – butas bei kotedžas Palangoje, kuriuos pati J.Rupeikienė nuomodavo turistams.
Radome ir daugiau turto, neseniai įgyto K.Klemausko ir jo aplinkos, tačiau neareštuoto. Pavyzdžiui, naują namą prie Plungės, oficialiai priklausantį „Transforto“ buhalterei, papildomai suteikiant panaudos teisę J.Rupeikienei. Jau po tyrimo publikavimo „Transforto“ buhalterė susisiekė su „Siena“ ir informavo, kad panaudos teisė J.Rupeikienei bus anuliuota. Anot moters, jos namo statybos niekaip nesusijusios su K.Klemausku ar galimai iš heroino prekybos įgytais pinigais.
Iš kokių lėšų K.Klemauskas ir jo aplinka vos per keletą metų apsirūpino tokiu kiekiu butų ir namų, norėjome paklausti jo paties. Tačiau įtariamas „rusų“ vadeiva šiuo metu yra suimtas. Į kalėjimą K.Klemauskui siųsti laiškai liko neatsakyti. Susisiekti nepavyko ir per advokatus.
Apie turto kilmę norėjome paklausti ir J.Rupeikienės, tačiau ji atsisakė bendrauti su žurnalistais.
„Pati esu teisiama ir nenoriu dar bendrauti“, – trumpo telefoninio pokalbio metu sakė J.Rupeikienė.
Prabangūs namai ir butai – tik dalis turto, kurį teisėsauga sieja su narkotikų prekyba. Skelbiant apie „rusų“ gaujos išardymą, taip pat įvardinti dideli kiekiai grynųjų pinigų. Dalį jų įtariami gaujos nariai slėpė užkasdami po žeme. Ar teisėsauga aptiko visas pinigų slėptuves – žino tik patys „rusai“.
Aukų istorijos įtikina ne visus
Airijos lietuvių bendruomenėje žinia apie gaujos sutriuškinimą išplito žaibiškai.
„Kad tokie atvejai vyksta, tą praktiškai visi žinojo, bet va taip tiesiogiai, kur, kas kaip – tai vat ir išgirdom daugiausiai iš airiškos spaudos, kadangi paskelbė. <...> Yra tokių, kur labai prieš tokius dalykus, yra tokių iš principo daugiausiai, kuriems neįdomu, yra tokių, kurie vos ne palaiko tą nusikalstamumą“, – komentavo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis.
Pasak jo, toli gražu ne visi tiki, kad „rusų“ gaujos darbo jėgą reikėtų laikyti prekybos žmonėmis aukomis.
„Daugelio nuomone, kad tas posakis, kad čia prievarta yra atgabenta, kabutėse, iš tikrųjų yra kaip gynybinė strategija. Nes labai sunku patikėti, kad žmogus, važiuojantis į Airiją, (...) kad ir kokios nekvalifikuotos veiklos ar nekvalifikuoto darbo daryti, kad jis taip jau labai nežino. Greičiausiai buvo taip, kad jeigu ir atvežė kažkokį, turi būt absoliutus žioplys, kad nesuprastum“, – svarstė A.Teišerskis.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro „KOPŽI“ vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, toks visuomenės nusistatymas ir stereotipinis mąstymas yra viena iš priežasčių, kodėl prekybos žmonėmis aukos nesikreipia pagalbos.
„Dažnai klausiam ir mes, ir galbūt kiti, kodėl tu vis tik tylėjai, kodėl nesiskundei? Tai, manau, čia yra pirmas atsakymas – aš nemačiau, kam aš galėjau pasiskųsti, kas galėtų patikėti“, – teigė K.Mišininienė.
KOPŽI vadovei antrina ir Tarptautinės migracijos organizacijos misijos Airijoje vadovė Lalini Veerassamy.
„Manau, kad visuomenėje gaji nuostata, kad aukos „turėjo žinoti, kad taip bus“, tačiau kartais labai sunku iš tikrųjų žinoti, kas nutiks ir į kokią realybę jie pateks. Nes prekeiviai žmonėmis žino, į ką gali nusitaikyti. Be abejonės. Jie įsitraukę į bendruomenes, jie žino, kas iš tikrųjų pasiduos jų įtakai, o kas ne“, – kalbėjo L.Veerassamy.
Įtariamieji į Lietuvą neskuba
Įtariamiems „rusų“ gaujos nariams ši istorija baigėsi skirtingai. Kęstutis Klemauskas dienas leidžia suimtas, ribojant jo kontaktą su išoriniu pasauliu. Mėginome su juo susisiekti laiškais ir per advokatus – be rezultato.
„Storo“ pravarde žinomas Andrius Pagojus mirė Airijos kalėjime, kaip skelbiama, suvartojęs neaiškios medžiagos.
Dar keli gaujos nariai liko Airijoje, kur laukia sprendimo ekstradicijos byloje, tarp jų – Gintas Vengalis, kurį Lukas įvardijo kaip vieną žiauriausių gaujos narių.
Trys nuo gaujos pabėgę vyrai „rusų“ paliktus randus nešiosis visą gyvenimą.
Luko sveikatai heroino vartojimas sukėlė neįgalumą.
Robertas ir Tadas bando stotis ant kojų, vis dar kankinami gaujos paliktų psichologinių traumų.
Kaip baigsis heroino byla, prognozuoti sunku. Neabejotina tik tiek, kad tų, kurių gyvybes nusinešė „rusų“ veikla, neprikels niekas.
Jeigu turite bet kokios papildomos informacijos, susijusios su paskelbta istorija ir norite ja pasidalinti, parašykite mums.
Taip pat jeigu įtariate, kad kas nors iš jūsų aplinkos galėjo būti nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis ar patys esate arba buvote tokioje situacijoje, susisiekite su KOPŽI arba kitomis organizacijomis. Taip pat galite kreiptis į policiją.