Į teismo posėdžių salę ketvirtadienį sugužėjo gausus būrys žmonių: nužudytųjų kaimynės, draugės, liudytojai.
Prokuroras prašė K.Neorą įkalinti iki gyvos galvos. Tačiau teismo verdiktas: reikia atlikti papildomus veiksmus šioje byloje. Teisėjų komisija įžvelgė prieštaravimų teismo ekspertų išvadose, tad reikia atlikti naują psichiatrinę teisminę ekspertizę.
Pasak teismo, dažnai tokias ekspertizes skiria aukštesnės instancijos teismas, todėl nuspręsta situaciją kuo nuodugniau išnagrinėti jau pirmojoje instancijoje.
Teisiamasis posėdis numatytas gegužės 8 d.
Teisėjų komisija įžvelgė prieštaravimų teismo ekspertų išvadose. Reikia atlikti naują psichiatrinę teisminę ekspertizę. Tad atnaujintas įrodymų tyrimas.
Prokuroras patikino, jog jeigu teismui kyla abejonių, nemato nieko blogo, jog ekspertai dar kartą ištirtų kaltinamąjį. Vis dėlto, anot jo, ekspertizė buvo motyvuota. Ekspertė, atvykusi į teismą, tą išvadą pagrindė.
O štai K.Neoro gynėjas prisipažino anksčiau procese jau prašęs paskirti dar vieną psichiatrinę ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija tai atsisakė padaryti.
„Matyt, išėjusi priimti nuosprendžio, teisėjų kolegija suabejojo. Juk yra duomenų, kad anksčiau mano ginamasis yra sirgęs psichikos liga. Teismo psichiatrai nepaneigė argumentų gydytojų, kurie K.Neorui yra nustatę psichikos sutrikimus. Ikiteisminio tyrimo metu Karolio Neoro duoti parodymai įdomūs ir labai prieštaringi. Jais remtis būtų sunku“, – išėjęs iš teismo posėdžių salės teigė advokatas Ričardas Girdziušas.
K.Neoras kaltinamas dviem labai sunkiais, trimis apysunkiais ir dviem nesunkiais nusikaltimais: nužudymu iš savanaudiškų paskatų, bejėgiškos būklė žmogaus nužudymu, asmens dokumento pagrobimu, fizinio asmens dokumento sugadinimu, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu.
Istorija prasidėjo 2015 m. sausio 23-iąją dieną, kai pradingo virš jo S.Žukausko gatvės daugiabutyje gyvenusi 63-ejų metų kaimynė Nijolė Vaškevičienė, kurios sūnus – Kauno apygardos VPK pareigūnas.
Dingusios moters buto durys buvo be įsilaužimo žymių, viduje rasta šeimininkės kraujo. 2015 m. vasario 6 d. jos sukarpyta asmens tapatybės kortelė bei banko mokėjimo kortelė aptikta šiukšlių konteineryje Maironio g. Iš buto dingo dokumentai, banko mokėjimo kortelė, 15 eurų vertės mobilusis telefonas ir 290 eurų.
Po kelių dienų, sausio 26-ąją, iš Maironio g. esančių namų dingo 86-erių metų ilgametė Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovė Valerija Urmonienė. Moteris ir K.Neoras buvo kaimynai vienoje sodų bendrijoje prie Kauno marių.
Šios moters bute po jos dingimo taip pat buvo aptikta kraujo. Dingo pinigai, dokumentai (buto bei garažo nuosavybės dokumentai, sodo namelio pirkimo-pardavimo sutartis, testamentas), papuošalai (auksiniai žiedai, grandinėlės, auskarai, baltųjų perlų papuošalų rinkinys). Iš viso pagrobta turto už 5 749,68 eurų.
Pasisavinti bei sunaikinti asmens tapatybės dokumentai 2015 m. vasario 6 d. taip pat buvo rasti šiukšlių konteineryje.
Kadangi vienintelis šias nužudytas moteris siejantis dalykas – K.Neoro kaimynystė, policijos akys iškart pakrypo šio jaunuolio link.
V.Urmonienės bute, kurio durys taip pat buvo be įsilaužimo žymių, rastas ant laikraščio užrašytas jo telefono numeris. Būtent kaltinamojo telefono skambučių išklotinės ir padėjo surinkti dalį įrodymų prieš K.Neorą. Nustatyta, kad prieš pat V.Urmonienės dingimą, jis kalbėjosi su ja telefonu. Pats teigė, jog pokalbis sukosi apie tujų persodinimą sodyboje. Nors kalbėtasi žiemą.
Vis dėlto, pagrindiniai įrodymai – nužudytų moterų kūnai – taip ir nebuvo aptikti. Tai – pagrindinė K.Neorą gynusio advokato korta.
„Daug neaiškumų, nes nėra rasta dingusiųjų moterų kūnų. Gal jos net nenužudytos. Nėra tvirtų įrodymų, pagrindžiančių mano ginamojo kaltę. Nėra duomenų, kad būtent jis paėmė dingusiųjų dokumentus ir juos įmetė į konteinerį. Vaizdo kameromis užfiksuotame įraše nesimato, kas išmetama į šiukšlinę“, – anksčiau tikino advokatas R.Girdziušas.
Pasak jo, kyla abejonių ir dėl kliento gebėjimų suvokti visas aplinkybes ir savo veiksmus bei jų padarinius, nors ekspertai anksčiau byloje buvo nustatę, jog jis – pakaltinamas.
Pats kaltinamasis duoti parodymus atsisakė. Savo kaltės nepripažino. Baigiamųjų kalbų metu teištarė tris žodžius: „Paskutinio žodžio nebus“. Tiesa, viena iš nukentėjusiųjų – V.Urmonienės dukterėčia – teisme tikino, kad kiek kalbesnis jis buvo ikiteisminio tyrimo metu – duodamas parodymus vietoje netgi nurodė, kur buvo nužudytų aukų kraujo dėmės.
„Vonioje jis savo ranka net nurodė, kur buvo kraujo dėmės. Kai aš jo paprašiau atiduoti tetos kūną, jis atsakė, jog jam gaila, jog taip įvyko, bet kur padėjo kūną – neprisimena“, – teigė vienos iš nužudytųjų dukterėčia.
K.Neoras teisę Vytauto Didžiojo universitete studijavo dvejus metus. Kraupių nusikaltimų metu jis niekur nedirbo.
N.Vaškevičienės sūnus prašo iš K.Neoro 100 000 eurų moralinio atlygio ir 290 eurų kompensacijos už patirtą neturtinę žalą. V.Urmonienės dukterėčia prašo iš K.Neoro 150 000 eurų moralinio atlygio ir 8 410,5 eurų kompensacijos už padarytą turtinę žalą.
