Už tai nuteistajam skirta devynių mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmė, be to, Algis M. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 750 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pažymima Panevėžio apygardos teismo trečiadienį paviešintame pranešime.
Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatavo, kad Rokiškio teismo rūmai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Šių metų gegužės 19 d. Rokiškio teismo rūmai nuteisė A. M. už tai, kad jis tyčia provokavo pacientą paliesdamas jo petį, mostelėdamas ranka prieš pat veidą, ir po to smogė pacientui į veidą. Išprovokuotas ligonis spyrė sanitarui į koją, tada sanitaras dar kartą trenkė ligoniui į veidą ir į galvą. Po šių smūgių ligonis parkrito ant grindų.
Šiais A. M. smūgiais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl lūžusios šaknies nukentėjusiajam buvo pašalintas dantis, jam teko kęsti skausmą, nepatogumus, tad nuteistasis turės atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą – 700 eurų.
A. M. siekė įrodyti, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad A. M. net tris kartus keitė savo paaiškinimus apie įvykį.
Tai, teismo įsitikinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pateikiamų įvykio versijų tikrumo, tuo labiau kad visos A. M. išdėstytos įvykių versijos yra visiškai paneigtos byloje surinktais įrodymais.
„Rokiškio teismo rūmai, nepripažindami apelianto veiksmuose būtinosios ginties, teisės taikymo klaidos nepadarė“, – konstatavo Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija.
Rokiškio teismo rūmai, nepripažindami sanitaro veiksmuose būtinosios ginties, teisės taikymo klaidos nepadarė.
Apeliantas savo skunde taip pat teigė, kad būtent nukentėjusysis yra suinteresuotas jį apkaltinti. Vis tik teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis turėtų tikslą apkalbėti nuteistąjį. Remdamasis bylos įrodymais, tokius A. M. teiginius teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus.
Teismas taip pat pažymėjo, kad A. M. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, sergantį psichine liga ir gydomą psichiatrijos ligoninėje.
Tai jis padarė būdamas psichiatrijos ligoninės sanitaru, susipažinęs su specialiomis darbo instrukcijomis, žinodamas, kad bendraujant su agresyviai nusiteikusiais ligoniais būtina vengti konfliktų, agresijos, ramiai reaguoti į pacientų priešiškus veiksmus.
