Teisėjas Audrius Cininas: „Mūsų policija dabar skęsta šūdbylėse“

Žinomas teisėjas Audrius Cininas, neseniai pakilęs karjeros laiptais ir šiuo metu dirbantis Vilniaus apygardos teisme, ketvirtadienį paskelbė savajame „Facebook“ puslapyje komentarą, kurį pavadino „Kaip Generalinis prokuroras BPK trolina“. Teisės ekspertas pateikia įžvalgų, kodėl prokurorų rengiama tvarka būtų ydinga ir nesąmoninga.

A.Cininas komentaro pradžioje prisipažįsta ketvirtadienį spaudoje perskaitęs apie parengtą generalinio prokuroro įsakymą, pagal kurį nuo Naujųjų metų policija esą gali atsisakyti tirti nusikaltimus, jei tuo metu tiriami kiti, sunkesni nusikaltimai.

„Jei tai tiesa, tai būtų perlas generalinio prokuroro jau iki šiol padarytų nesąmonių karūnoje“, – iškart pareiškia teisėjas A.Cininas.

Jo teigimu, bet koks teisės antrakursis pasakys, kad Lietuvos baudžiamajame procese galioja legalumo arba (oficialumo) principas, pagal kurį PRIVALOMA tirti visus nusikaltimus.

„Tai ne tik pavyzdžiui LR BPK 169 str., 171 str. pažeidimai. Prieš pasirašant tokius įstatymus, neblogai būtų prieš tai pakeisti ir Konstituciją, kurioje arba Konstitucinio teismo doktrinoje taip pat galioja tas pats privalomojo baudžiamojo persekiojimo principas. Žodžiu taip, kaip daro Generalinis prokuroras, daryti negalima, tačiau nieko nedaryti irgi negalima, nes kas tiesa, tas tiesa – mūsų policija dabar skęsta šūdbylėse, per kurias negali koncentruotis į tyrimą nusikaltimų, kuriais tikrai padaryta apčiuopiama žala“, – teigia komentaro autorius.

Pasak A.Cinino, yra toks dėsnis, kad 25 procentai priežasčių sukelia 75 procentus problemų.

„Tie 25 procentai priežasčių yra dviejų rūšių. Pirma yra universali tendencija visos biurokratinės sistemos, taip pat ir teisėsaugos – problemas ir krūvius utilizuoti žemiausiame lygyje, kuri jau niekur nieko toliau nebegali pasiųsti. Šitaip ikiteisminio tyrimo problemos nusėda ikiteisminio tyrimo (policijos lygyje), o teisminio proceso problemos – apylinkės teismo lygyje. Negana to, galioja dar vienas dėsnis – kai darbą gali pavesti žemesnei struktūros grandžiai, tai gali liepti daryti ir darbus, kurių šiaip pats nedarytum, nes juos daryti tiesiog neapsimoka arba jų apskritai nėra prasmės daryti. Bet kadangi pats nedarai, tai dedi rezoliuciją daryti, nesgi ne tau reikės tai daryti. Deja, su šia pirma priežasčių grupe susidoroti nerealu, nes tokia jau ta hierarchinių, ypač valstybinių struktūrų prigimtis“, – svarsto A.Cininas.

Jo teigimu, kai ką naudingo ir protingo galima padaryti – pakeisti įstatymus.

„Gal jie pasirodys drastiški, tačiau aš pasiruošęs eiti bet kur ir įrodyti, kad jie geri. Tai yra tie 25 procentai, kurie sudaro 75 procentus iki policijos problemų,“ – feisbuke aiškina teisėjas.

Jo pateikiami konkretūs siūlymai skamba taip:

1. Dekriminalizuoti LR BK 178 str. 4 d., kuris numato baudžiamąją atsakomybę už vagystę iki 390 Lt. Ir padaryti šiuos veiksmus administraciniu pažeidimu. Dabar galiojantis LR ATPK 50 str. numato atsakomybę už vagystę iki 130 Lt. Tai koks po šimts pypkių skirtumas, ar smulkus vagišius bus baudžiamas paprasta administracine ar sudėtinga baudžiamojo proceso tvarka, jei ir už vieną ir už kitą vagystę gaus tą pačią blogiausiu jam atveju arešto bausmę. Skirtumas tik tas kad BK atveju policijai reiks žymiai daugiau dirbti.

2. Išmesti pagaliau iš BPK pagreitinto proceso institutą. Pagreitintas procesas yra toks procesas, kai viskas vyksta kaip ir įprastiniam procese, bet tik greičiau. Ir tas greitumas pasiekiamas ne kokių tai ten procesinių procedūrų supaprastinimo sąskaitą, o to paties ikiteismino tyrimo pareigūno darbo laiko ir sveikatos sąskaita. Čia policijos pareigūnas tampa ne tik tyrėju, ką jis ir turi dirbti, bet de facto ir proceso teisme organizatoriumi. Kas atima DAUG brangaus laiko. 80 procentų to, ką galima padaryti pagreitintame procese galima paleisti kaip baudžiamąjį įsakymą (tai toks procesas, kuri policija gali pravesti oriai, sėdėdama kabinete ir mąstydama, o ne švaistydamas laiką trikampyje tarp savo įstaigos, prokuratūros ir teismo), o ko ne – tegu keliauja bendra tvarka. Pastarasis pakeitimas reikalautų daugiau valios, tačiau ponas generalinis prokuroras neabejotinai jos turi, kas akivaizdu po to, kai jam pavyko prastumti epinį LR BK 64(1) str., apie kurį jau rašiau.

Policija: tai būtų absurdas

Savo poziciją šia tema ketvirtadienį jau spėjo pareikšti ir Policijos departamentas (PD).

Pasak policininkų atstovų, kalbos apie pareigūnų planus netirti smulkesnių nei 32 500 litų vertės turto vagysčių yra absurdas.

PD pranešime teigiama, kad visos be išimties nusikalstamos veikos bus tiriamos ir toliau, tačiau prioritetus nukreipti į labiausiai pavojingus nusikaltimus.