Prokuratūroje buvo kaunietės Violetos Naruševičienės prašymas apginti ją nuo Drąsiaus Kedžio smurto. Prokurorai taip pat turėjo informacijos apie tai, kad D.Kedys ieško ginklų.
Drąsiaus Kedžio planuotų žudynių bylą nagrinėjantis teisėjas Valerijus Paškevičius ketvirtadienį liudytojo Ramučio Jancevičiaus paklausė: kodėl nebuvo susieti šie duomenys?
Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo į teisiamųjų suolą yra pasodinti penki Policijos departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai: Tomas Ulpis, Visvaldas Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Darjušas Sinkevičius, Vitalijus Vitkovskis. Ketvirtadienį teismas tęsė liudytojų apklausas, tarp jų buvo Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas R.Jancevičius, du jo pavaduotojai (Brunonas Maculevičius ir Anatolijus Koržovas) bei prokuratūroje nebedirbantis, tačiau vadinamąją pedofilos bylą tyręs eksprokuroras Nerijus Bieliauskas.
Posėdyje apklausiamas Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas R.Jancevičius pabrėžė, kad V.Naruševičienės pagalbos prašymą turėjo ne jis, o Generalinė prokuratūra. Be to, skirti fizinę apsaugą asmenims, kuriems gresia pavojus, turi teisę tik du pareigūnai: generalinis prokuroras ir policijos generalinis komisaras.
„Tai paskutinis civilizuotas būdas ką nors išsiaiškinti su tais trimis pedofilais ir tom dviem išgamom“, – tokią per televiziją D.Kedžio pasakytą frazę išgirdusi V.Naruševičienė pajuto grėsmę savo gyvybei, todėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
R.Jancevičius apklaustas, nes likus dviem savaitėms iki kruvinųjų įvykių Kaune į Vilniaus apygardos prokuratūrą iš LKPB buvo atvykę E.Damukaitis ir T.Ulpis, jie pranešė turintys informacijos apie D.Kedžio planus.
Liudytojas kartojo, kad tuo metu pareigūnų turėta informacija buvo nekonkreti ir nepatikrinta. „Bijau tiksliai pasakyti, kuris, bet man atrodo, ponas Ulpis pasakė, kad turi svarbios informacijos apie vadinamąją pedofilijos bylą. Nepatikrintos informacijos, kad Kedys ieško įsigyti ginklą, ar tai rengiasi... Bet kalbama buvo apie ginklą,“ – liudijo R.Jancevičius.
Jis pasakojo toliau: „Mano reakcija labai paprasta – jei kalbama apie ginklą, iškart daviau nurodymą imtis prievartos priemonių prieš poną Kedį.“
Pareigūnai nutarė slapta klausyti jo pokalbių. Kitų priemonių jie imtis negalėjo, nes, anot R.Jancevičiaus, nebuvo pagrindo, faktų.
Klausinėdamas liudytojo apie V.Naruševičienės pagalbos prašymą, teisėjas V.Paškevičius paviešino jaunos moters pareiškimo turinį.
„Kreipiuosi į jus, prašydama apginti mane ir mano dukrelę“, – prokurorams rašė V.Naruševičienė.
Anot L.Stankūnaitės sesers, D.Kedys ne kartą jai grasino, kad „susidoros su manimi ir užkas mane...“
Moteris prokurorams aiškino, kad užsitraukė D.Kedžio nemalonę, nes seserei Laimutei padeda teismuose kovoti dėl jos mažametės dukters.
V.Naruševičienė neabejojo, kad garliaviškis gali imtis fizinio smurto, todėl prašė prokurorų nedelsiant imtis veiksmų.
„Tai paskutinis civilizuotas būdas ką nors išsiaiškinti su tais trimis pedofilais ir tom dviem išgamom“, – tokia per televiziją D.Kedžio pasakyta frazė labiausiai šiurpino vaiką auginančią motiną.
Policininkus ir kritikavo, ir liaupsino
Į tai atsakydamas, R.Jancevičius kėlė klausimą: kas yra atsakingas už nusikaltimų užkardymą ir nusikaltimo ištyrimą?
Į šį klausimą liudytojas pats ir atsakė: „Išimtinai policija. Niekas netrukdė policijai užvesti operatyvinio sekimo bylą. Jei būtų paaiškėję, kad šitas asmuo rengiasi įsigyti ginklą, tada prasidėtų nusikaltimo užkardymo dalykai.“
Aiškindamasis teismui R.Jancevičius nuolat pabrėždavo, kad pareigūnai T.Ulpis ir E.Damukaitis, atvežę žinią apie D.Kedžio ieškomus ginklus, apie savo informacijos šaltinį nieko nepasakė. Anot R.Jancevičiaus, slėpti informatorių net nuo kolegų yra visiškai normalu: „Bet koks informacijos paskleidimas platesniam asmenų ratui padidina tos informacijos nutekėjimo riziką.“
Vertindamas kaltinamųjų suole sėdinčius penkis pareigūnus, R.Jancevičius sakė jiems neadvokataujantis, bet negailėjo jiems pagyrų: „Net ir šiandien eičiau su jais į žvalgybą. Ilgametė patirtis. Pasitikiu tais vyrais. Žinau, kad būdamas pasaloje, negausiu smūgio peiliu į nugarą. Kalbant apie poną Visvaldą – jei atsirastų nusikaltėlis ir šautų į auką, neabejoju, kad Račkauskas stotų per vidurį. Manau, tą patį darytų ir kiti čia sėdintys pareigūnai.“
R.Jancevičius dar prasitarė, kad prokuratūroje jį vadina paranojiku. Anot patyrusio prokuroro, jis nuo pat pradžių juto šios bylos–žudikės pulsą. „Tik vienas mano spėjimas nepasitvirtino. Džiaugiuosi, kad liko gyvų žmonių,“ – sakė R.Jancevičius.
Drąsių Kedį palygino su Tadu Blinda
Teisme kaip liudytojas apklaustas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Brunonas Maculevičius irgi akcentavo, kad V.Naruševičienės pareiškimas nebuvo itin konkretus. B.Maculevičius aiškino, kad prokuratūra tuo metu tyrė pedofilijos bylą ir kaltinimus Andriui Ūsui, o ne reikalus dėl grasinimų.
„Manote, kad tokiame pareiškime trūksta konkretumo? Kalbama apie fizinį susidorojimą...“ – vėl stebėjosi teisėjas V.Paškevičius, dar kartą perskaitęs, ką 2009 m. rugsėjo 7 dieną Generalinei prokuratūrai rašė V.Naruševičienė (rugsėjo 15 d. jos pareiškimas buvo perduotas ir Vilniaus apygardos prokuratūrai).
„Na, kalbama...“ – atsiduso B.Maculevičius.
Jis aiškino, kad pedofilijos bylą tyrė prokuroras Nerijus Bieliauskas. Anot liudytojo, jo pavaldinys nesėdėjo rankų sudėjęs, o „dėjo pastangas“, „darė veiksmus“.
„Nepamirškime, koks tuo metu buvo Drąsiaus Kedžio statusas ir kokia buvo visuotinė psichozė. Vos ne Tadas Blinda jis tuo metu buvo!“ – teismui pareiškė B.Maculevičius.
Atvykti negalėjo, o telefonu neįtikino
Teisme apklaustas ir pedofilijos bylą tyręs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras N.Bieliauskas.
„Kauno bylą dėl mažametės tvirkinimo man pavedė tirti 2009 rugpjūčio 19 dieną.
Gavęs bylą su ja susipažinau ir ėmiausi aktyvių veiksmų, kad kuo operatyviau ištirčiau visas aplinkybes.
Kaune tą bylą tyrė pareigūnų grupė – du prokurorai ir trys tyrėjai. Pavesti tokią bylą vienam žmogui, sakyčiau, buvo labai neatsakingas Generalinės prokuratūros žingsnis“, – per apklausą pareiškė N.Bieliauskas.
Jis sakė klausinėjęs Generalinės prokuratūros vadovų, kaip jam, esančiam Vilniuje, tirti Kauno bylą. „Nieko tokio, pavažinėsi“, – anot N.Bieliausko, atsakymas buvo toks, tačiau liudytojas nesukonkretino, iš kieno lūpų jis nuskambėjo.
N.Bieliauskas sakė skambinęs V.Naruševičienei, tačiau nieko baisaus ir konkretaus iš jos neišgirdo. Anot prokuroro, jokių reikšmingų detalių V.Naruševičienė tuo metu nepaminėjo, tik prisiminė, kad prieš trejus metus D.Kedys kažką jai yra pasakęs civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Teisėjas stebėjosi ir prašė paaiškinti, kodėl, jo nuomone, V.Naruševičienė 2009 m. staiga sugalvojo kreiptis į teisėsaugą dėl 2006 m. įvykių.
Tada N.Bieliauskas prisiminė, kad moteris kalbėjo ir apie naujausias TV laidas, kuriose D.Kedys visai Lietuvai pasakojo, kaip kovoja dėl savo mažametės dukters.
N.Bieliauskas sakė, kad kvietė V.Naruševičienę atvykti į Vilnių ir patikslinti savo nuogąstavimus. Tačiau moteris teigė negalinti, nes vykti jai tektų labai toli.
A.Ūso bylą tyręs prokuroras: vengiau chaoso
Rugsėjo viduryje N.Bieliauskas buvo iškviestas į pasitarimą, kuriame iš Kriminalinės policijos biuro pas R.Jancevičių atvykę pareigūnai atvežė nepatikrintos informacijos, jog Drąsius Kedys ieško ginklo. N.Bieliauskas kreipėsi į teismą dėl leidimo klausytis D.Kedžio telefoninių pokalbių , tačiau nenorėjo prašyti sankcijos dėl šio asmens slapto sekimo.
N.Bieliauskas aiškino, kad tokiu būdu tik siekė išvengti dar didesnio chaoso pagrindinėje A.Ūso pedofilijos byloje, kurioje tuo metu jau buvo, jo žodžiais tariant, paleistos vadžios.
Pasak N.Bieliausko, prieš perduodant bylą dėl mažametės tvirkinimo jam, „Kaune tyrimo taktika buvo nieko nedaryti“.
O kai bylos medžiaga buvo perduota į Vilnių, Generalinės prokuratūros vadovybė, N.Bieliausku supratimu, irgi padarė ne viską, kad organizuotų sklandų ir efektyvų tyrimą. Liudytojas kartojo, kad jis pats, būdamas eilinis prokuroras, neturėjo teisės priimti esminių sprendimų, tačiau tų, kas tą darė (ar nedarė), pavardžių N.Bieliauskas neišvardijo.
N.Bieliausko pozicijos esmė tokia: jis tyrė mažametės galimai patirtą seksualinę prievartą, o D.Kedžio planuojamos žudynės ir, konkrečiai, ginklų paieška – jau kitas reikalas. N.Bieliauskui atrodė nelogiška, kad jis imtųsi tirti D.Kedžio planuojamus veiksmus, kai tuo pat metu D.Kedys yra pripažintas pedofilijos byloje nukentėjusios mažametės įstatyminiu atstovu.
Pagal N.Bieliausko logiką, D.Kedžio ginklais ir planais turėjo pasidomėti kiti pareigūnai, pradėję atskirą, naują ikiteisminį tyrimą. Logiškiausia, kad tą naująjį tyrimą, pagal teritorinį principą, būtų paskirta atlikti Kauno apygardos pareigūnams, nes ir V.Naruševičienė, ir D.Kedys buvo iš Kauno rajono.
Teisinosi dėl „Facebook“ draugų
Beje, ketvirtadienį po teismo posėdžio interviu davęs N.Bieliauskas (žr. filmuotą medžiagą aukščiau) sulaukė žurnalistų klausimo ir apie tai, kad tarp jo draugų socialiniame tinkle „Facebook“ yra tokie asmenys kaip D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė ir ištikimas šios šeimos rėmėjas, kunigas Jonas Varkala. Buvęs prokuroras paaiškino, kad draugystė feisbuke nieko nereiškia. N.Bieliauskas pateikė pavyzdį, kad tarp jo virtualių pažįstamų yra ir, tarkime, Andrius Mamontovas. Kita vertus, N.Bieliauskas neslėpė, kad jį paprasčiausiai domina informacija, naujienos, susijusios su visą Lietuvą drebusiu pedofilijos skandalu.
Savo ruožtu buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas V.Račkauskas po teismo žurnalistus tikino, kad V.Naruševičienės pavardę apskritai pirmą kartą išgirdo tik po žudynių Kaune. Anot kaltinamojo V.Račkausko, jei ta pavardė jam būtų žinoma anksčiau, buvo galima imtis veiksmų išsaugant šios moters gyvybę.
V.Račkausko ir kitų keturių aukštų policijos pareigūnų bylą teismas planuoja toliau nagrinėti balandį.
