Tai savotiška automatiškai veikianti visiems privaloma civilinio draudimo nuo telefoninių sukčių forma.
Teisėsauga pripažįsta, kad beveik visi vadinamieji telefoniniai sukčiai – tai laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys. Turėdami daug laisvo laiko ir išnaudodami laisvėje esančias „kojas“ (pasiuntinukus, nueinančius paimti pinigus iš apkvailintų aukų), kaliniai masiškai apgaudinėja Lietuvos gyventojus, kai prisistato giminaičiais, pareigūnais, bankininkais ar medikais bei įtaigiai papasakoja jiems kokią nors dramatišką istoriją, kurios laimingai pabaigai neva būtinai reikia krūvos pinigų.
Pagaunamas ir nuteisiamas tik vienas kitas sukčius ar jo pagalbininkas. Tuo tarpu šimtai nukentėjusių žmonių dažnai nė nenori kreiptis į teisėsaugą, nes netiki, kad jų patirta žala bus kompensuota, net ir tuo atveju, kai piktadariams paskelbiamas nuosprendis.
Grąžinami ne tik prarasti pinigai – priteisiamos dar ir solidžios moralinės kompensacijos.
Kova prieš telefoninius sukčius iš politinių tribūnų buvo skelbiama kone valstybinės reikšmės prioritetu, tačiau tai nedavė rezultatų, kol pirmieji nukentėjusiųjų ieškiniai nepasiekė teismų. O teisinių ginčų peripetijos susiveda į vieną esminį argumentą: juk kaliniams draudžiama turėti mobiliojo ryšio telefonus, kurie ir tampa pagrindiniu jų sukčiavimo įrankiu.
Jei nuteistųjų prižiūrėtojai nesugeba atlikti savo pareigos uždrausti kaliniams naudotis mobiliaisiais, vadinasi, už šią spragą yra atsakinga valstybė. Todėl ji privalo prisiimti tiek teisinę, tiek moralinę, tiek finansinę atsakomybę.
Būtent tokiu suvokimu yra paremta pastaruoju metu Lietuvos teismuose jau, galima sakyti, susiformavusi praktika. Nuo sukčių nukentėjusių žmonių ieškiniai yra patenkinami – grąžinti sukčių išviliotus pinigus įpareigojami konkretūs pataisos namai arba juos valdantis Kalėjimų departamentas. Beje, grąžinami ne tik prarasti pinigai – priteisiamos dar ir solidžios moralinės kompensacijos.
Užtikrintos ieškovų pergalės prieš valstybę
15min pateikia du jau įsiteisėjusius, aukštesnės instancijos teismų patikrintus Temidės tarnų verdiktus. Abu sprendimus civilinėse bylose sieja tas pats dalykas – triuškinama ieškovų pergalė.
Paanalizuokime abu atvejus detaliau.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O.K. ieškinį atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, nustatė:
Moteriai paskambino nepažįstamas žmogus, kuris prisistatęs kriminalinės policijos tardytoju pranešė, kad UAB „Ford Lietuva“ plauna pinigus per jos sąskaitą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 680,49 EUR kompensaciją už padarytą turtinę žalą bei 1 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 2011-08-16 d. 15 val. 17 min. ieškovei paskambino nepažįstamas žmogus, kuris prisistatęs kriminalinės policijos tardytoju R.K., pranešė, kad UAB „Ford Lietuva“ plauna pinigus per jos sąskaitą, po to, pakeitęs balsą, kad būtų panašus į moters ir neva perdavęs „Centrinio“ banko vyresniajai specialistei, apgaulės būdu išgavo iš O.K. jos elektroninių paslaugų mokėjimo kortelės identifikacinius kodus, moters „Swedbanko“ asmens tapatybės nustatymo PIN ir PUK kodus bei slaptažodį ir sąskaitos numerį. Nusikaltėlis apgaule įgijo savo ir kitų naudai svetimą turtą – O.K. priklausančius 5 802,40 Lt (1 680,49 Eur).
2011-08-22 ieškovė, sužinojusi apie jai padarytą žalą, kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad ieškovei O.K. 2011-08-16 skambino nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytus, įsigijęs nusikalstamos veikos įrankį – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“, ir SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis numeris 8666 91478. Įtarimai padarius nusikalstamą veiką buvo pareikšti asmenims atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, tai D.Ž., A.E., S.N.
Pas nuteistąjį S.N. buvo rastas mobilusis telefonas „Sony Ericsson“.
2013-01-31 Alytaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą minėtiems asmenims, o 13-02-01 Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu tyrimas sustabdytas. Ieškovė šiuo ieškiniu kreipiasi į teismą prašydama išieškoti 1680,49 Eur iš Alytaus pataisos namų, nes pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems telefonus turėti draudžiama.
Sužinojusi, kad jos sąskaitoje nebėra pinigų, visą dieną verkė, savaitę buvo streso būklės, jai teko gerti raminamuosius. Ieškovė daugelį metų kaupė pinigus „juodai dienai“, tai buvo visos jos santaupos.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktus pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos – nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.
Sukrėtimas, stresas ir nemiga
Dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) O.K. yra padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė patirtais dvasiniais išgyvenimais (sukrėtimu, stresu ir miego sutrikimu.) Ieškovė, sužinojusi, neva per jos sąskaitą yra „plaunami pinigai“, patyrė didelį išgąstį ir šoką, o po kelių dienų nuėjusi į banką ir sužinojusi, kad jos sąskaitoje nebėra pinigų, visą dieną verkė, savaitę buvo streso būklės, jai teko kreiptis pas gydytojus, gerti raminamuosius, iki šiol ji bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįrašytas telefono numeris. Ieškovė daugelį metų kaupė pinigus „juodai dienai“, tai buvo visos jos santaupos, kurių iki šiol niekas negrąžino. 1 680,49 Eur jai yra didelė pinigų suma, tokių pinigų praradimas sukėlė ieškovei dideles dvasines kančias.
Valdiškų institucijų atstovai šio ieškinio svarstymą sostinės teisme ignoravo. Į posėdį atsakovo atstovas neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui tinkamai buvo pranešta. Iki teismo posėdžio pradžios gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimo į ieškinį iš viso nepateikė.
Vien kratų nepakanka
Teisėjas nutarė: „Ieškinys tenkintinas visiškai.“
Valstybės biudžetinė įstaiga Alytaus pataisos namai į bylą pateikė įrodymus ir nurodė, kokių ėmėsi priemonių, kad mobilieji telefonai nepatektų nuteistiesiems, esantiems pataisos įstaigos teritorijoje, t.y. kaip buvo atliekami planinės ir neplaninės kratos, įeinančių asmenų patikrinimai.
Kita vertus, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė vien dėl to, kad atliko kratas bei patikrinimus dar nėra atleidžiama nuo pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.).
Netinkamas tokių bendro pobūdžio pareigų vykdymas yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti (CK 6.246 str. 1 d.). Taigi, byloje nustačius faktą, kad tarp nuteistojo A.E. asmeninių daiktų rastas ir paimtas mobilusis telefonas „Sony Ericsson“, iš kurio buvo skambinta ieškovei ir tai, kad nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono paskambino ieškovei, t.y. turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti, reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo paties nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus.
„Todėl teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų, jog Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t.y. neteisėtai“, – pareiškė teisėjas G.Seikalis.
Lietuvos valstybė neveikli „sistemingai“
Sprendžiant, ar atsakovo neteisėtas neveikimas nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių, svarbu yra tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į atsakovo valdomą pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio atsakovo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją neatlikimo, o dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė negali sistemingai iš viso užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, nes, bylos duomenimis, Alytaus pataisos namams buvo ir yra žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema.
Mobilieji į pataisos namų teritoriją patenka ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio atsakovo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad Lietuvos valstybė negali sistemingai iš viso užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į nuteistųjų rankas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sostinės nusprendė, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, kurioje aiškiai įvertinti pataisos namų veiksmai, neužtikrinant aukščiau nurodytų teisės aktų laikymosi, į ieškovės pridėtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė turtinės žalos kilimą ir priežastinį ryšį su atsakovu, todėl jos ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.
Remiasi ir EŽTT praktika
Kaip minėta, neturtinę žalą ieškovė įvertino 1500 EUR suma. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais.
Teisėjo argumentacija tokia: ieškovės nuosavybė (turimos santaupos) neteisėtais nuteistojo (nuteistųjų), kalinčių Alytaus pataisos namuose, veiksmais buvo pasisavintos. Todėl ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Dar daugiau – toks piniginių lėšų pasisavinimas trukdė jai naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino ieškovės žmogiškąjį orumą.
Teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovės patirta dvasinė skriauda atitinka prašomą priteisti neturtinės žalos sumą (1 500 eurų).
„Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, į ieškovės garbų amžių, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir teismų praktika analogiškose civilinėse bylose teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės patirta dvasinė skriauda atitinka prašomą priteisti neturtinės žalos sumą ir dėl nustatyto pažeidimo ieškovės patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma būtų būtent ieškovės prašoma 1 500 EUR suma“, – rašo teisėjas G.Seikalis.
Dėl jo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo atsakovas pateikė skundą, tačiau apeliaciją išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą patvirtino kaip visiškai teisėtą ir pagrįstą.
Ginčas nagrinėtas ir Šiaulių teismuose
Apeliacinį skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, nepalankaus valstybei, bet nudžiuginusio telefoninio sukčiaus aukai, teko nagrinėti ir Šiaulių apygardos teismui.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, išnagrinėjo ieškovo A.R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.R. ieškinį nusikaltėliams E.A. ir A.B., o taip pat ir kitiems atsakovams – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai bei Alytaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.
Ieškovas A.R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų E.A., A.B., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų solidariai priteisti 2838,28 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Užbėgant bylos narpliojimui už akių galima pasakyti – ir šis nukentėjusio nuo sukčiaus žmogaus ieškinys iš esmės buvo tenkintas.
Šioje byloje ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atsakovai E.A. ir A.B. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo) ir nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Šiuo metu atsakovai bausmes atlieka Alytaus pataisos namuose. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes minėti asmenys, atlikdami ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę Alytaus pataisos namuose, telefoninio sukčiavimo būdu iš jo apgaule išviliojo 2 838,28 Eur (9 800 Lt).
Nukentėjęs vyras prašė priteisti jam padarytą žalą solidariai ne tik iš kaltų asmenų, bet ir iš valstybės, šiuo atveju – iš LR Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų.
Priteisti žalą iš valstybę atstovaujančių institucijų prašė todėl, kad pataisos įstaiga, kurioje bausmę atliko atsakovai, neužtikrino reikiamos nuteistųjų kontrolės, ir nuteistieji, būdami laisvės atėmimo vietoje, turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonais, nors įstatymai tą draudžia. Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip nustatė pati teisės aktuose, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. sudarė galimybę Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantiems asmenims padaryti nusikaltimą ieškovo atžvilgiu.
Neįvardijo valstybės kaltės?
Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų, o ieškovas ieškinyje neįrodo valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.
Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tinkamas atsakovo Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje turėtų būti Alytaus pataisos namai, nes ši įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu, užtikrina įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus.
Beje, sukčiai E.A. ir A.B. atsiliepimų į ieškinį apskritai nepateikė.
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų (sukčių) E.A. ir A.B. solidariai 2838,28 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui A.R., kitoje dalyje (dėl valstybės atsakomybės) ieškinį atmetė.
Žemesnis teismas buvo nurodęs, kad ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo iš valstybės institucijų, privalo įrodyti visas aplinkybes, kurios patvirtintų valstybės institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus, kaltę, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. atsiradusios žalos.
Nors ieškovo pareiga yra įrodyti ieškinį, jis šioje byloje teismui nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatytos sąlygos atsirasti atsakovų valstybės institucijų, t. y. Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, kaltei.
Nusikaltėliai skambino bent 10 kartų
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškovui tos kategorijos bylose nereikia teikti įrodymų apie atsakovo – valstybės – kaltę, nes atsakomybė kyla be kaltės. Tereikia įrodyti valstybės institucijos neveikimą, žalą, priežastinį ryšį tarp neveikimo ir žalos.
Padaryta žala yra akivaizdi, įrodyta nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, priežastinis ryšys taip pat akivaizdus – pataisos namams laiku atėmus telefonus iš nusikaltimą darančių asmenų, žala nebūtų padaryta. Nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovai ieškovui skambino ne mažiau dešimties kartų, nusikaltimas darytas ilgą laiką.
Priežastinis ryšys yra tarp to, kad pataisos namai nesugebėjo įvykdyti įstatymu nustatytos pareigos – atimti iš bausmę atliekančių asmenų mobiliųjų telefonų, ir to, kad bausmę atliekantys asmenys galėjo ilgą laiką planuoti ir vykdyti nusikaltimą. Akivaizdu, kad Alytaus pataisos namai nevykdė pareigų, dirbo mažai, nors turėjo reikiamas pajėgas ir finansavimą, o tai yra įstatymuose nustatytų pareigų atsainus vykdymas.
Pasitelkia tarnybinius šunis ir medikus
Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdė 27 akcijas užkardant draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus pataisos namus: buvo organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų, einančių į pasimatymus daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu, vykdomas patruliavimas Alytaus pataisos namuose ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos.
Kratos metu naudotas tarnybinis šuo. Pasimatymų biuro laukiamajame yra iškabinta informacija apie narkotikų, draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra, pasitelkiant net medikus, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje gamybinėje ir uždaroje zonose, įrengtos gaudyklės tose vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė, įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai, įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros ir jos pradėtos eksploatuoti, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Priemonės nebuvo pakankamos
2013 metais buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 106 permetimo atvejai. 2013 metais paimti 344 mobilūs telefonai ir 364 SIM kortelės bandant perduoti nuteistiesiems, atlikti net 39 tarnybiniai tyrimai.
Išvada – esą Alytaus pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų veiksmų.
Tačiau Šiaulių teisėjai nusprendė kitaip: nors Alytaus pataisos namai ėmėsi kai kurių priemonių siekiant užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims, pripažintina, kad šios priemonės buvo nepakankamos.
„Niekas iš pataisos įstaigos darbuotojų nekontroliavo nuteistųjų E.A. ir A.B. elgesio ir netrukdė jiems daryti nusikaltimų, o tai patvirtina, kad pareigos užtikrinti, jog nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu, nebuvo vykdomos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus atsakovo veiksmus.
Jeigu Alytaus pataisos namai būtų įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, E.A. ir A.B. nebūtų turėję mobiliojo telefono ir nebūtų skambinę A.R. bei tokiu būdu išvilioję iš jo 2 838,28 Eur (9 800 Lt), todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp Alytaus pataisos namų darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos“, – pažymima įsiteisėjusiame apygardos teismo verdikte.
Šiaulių teisėjai parašė atvirai: „Alytaus pataisos namai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pataisos namuose atlikusių laisvės atėmimo bausmes nuteistųjų E.A. ir A.B. nusikalstamos veikos vykdymo.“
Saulės miesto teisėjų trijulė dar pridūrė: „Alytaus pataisos namai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pataisos namuose atlikusių laisvės atėmimo bausmes nuteistųjų E.A. ir A.B. nusikalstamos veikos vykdymo.“
Galutinis sprendimas toks: teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir pateiktus įrodymus, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškovui A.R. priteisė 946,09 Eur žalos atlyginimo, o sprendimą kitoje dalyje pakeitė ir iš atsakovų E.A. ir A.B. solidariai priteisė 1892,19 Eur žalos atlyginimo. Atitinkamai perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
Bylų nesureikšmina ir išlaidų neskaičiuoja
Kalėjimų departamento (KD) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas spaudai Tomas Čepelevskis 15min pranešė, kad bausmių vykdymo sistemoje tokio pobūdžio bylų nėra daug.
„Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu teisme nagrinėjamos 2 civilinės bylos dėl telefoninių sukčių padarytos neturtinės žalos, kurios šiuo metu nėra išnagrinėtos, todėl Kalėjimų departamentas jų komentuoti negali“, – teigė KD atstovas.
Suprasti akimirksniu
- 2017 m. vasario 13 d. apie 13 val. Vilniuje, Papilėnų g., 57 metų moteriai paskambinęs ir vieno banko darbuotoju prisistatęs nepažįstamas vyras sugebėjo įteigti pašnekovei, kad ji padeda FNTT slapta atliekamam tyrimui, ir apie telefoninius pokalbius ji neprasitarė net šeimos nariams.
- Vilnietė uoliai vykdė visus sukčių nurodymus. Tik kitą dieną nukentėjusioji, banke sužinojusi, kad nuo sąskaitų nuimti 51 382 eurai, kreipėsi į tikrus pareigūnus.
- 2013 metų vasario-kovo mėnesiais grupė Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikytų asmenų kartu su bendrininkais laisvėje iš Klaipėdoje gyvenančios 73 metų moters apgaule pasisavino beveik 100 tūkst. litų (bemaž 29 tūkst. eurų).
- Klaipėdietę apgavusių sukčių byloje buvo nuteista iš viso 10 asmenų.
- 2013 m. spalio 23 d. vakarą į Vilniaus apskrities VPK 6-ąjį komisariatą kreipėsi N.S. (gimusi 1958 m.), kuri pareiškė, kad spalio 21 d. apie 15 val. Vilniuje, Žemynos g., jai telefonu paskambino asmuo, kuris apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus.
- Vilnietė banke sužinojo, kad nuo jos sąskaitos nuimta 90 400 litų (26 180 eurų).
T.Čepelevskis pripažino, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsakomybei atsirasti yra būtinos 3 sąlygos: neteisėti valdžios institucijų darbuotojų veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš 3 sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Faktą, kad nukentėjęs asmuo patyrė žalą dėl valstybės įstaigos darbuotojų kaltės (neteisėtų veiksmų ar neveikimo), nustato teismas.
Teismų praktika šiuo klausimu dar tik formuojama, tačiau dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) (bylos Nr. 3K-3-320/2013) yra pasisakęs, kad Lietuvos valstybės atsakomybė yra netiesioginė, tik dalinė, todėl pirmiausia žala priteistina iš kaltų asmenų (įvykdžiusių nusikalstamą veiką).
Jei LAT tam tikrą praktiką yra suformavęs nuo 2013 m., iki šiol jokie pinigai niekam nėra išmokėti, svarstymai teismuose tebevyksta?
„Tai buvo vienetiniai (gal 1 ar 2) atvejai, o šiuo metu 2 bylos dar nebaigtos (vyksta teismai), tai konkrečių žalos sumų dėl telefoninių sukčių atskirai fiksuojama nebuvo“, – aptakiai nuo atsakymo išsisuko KD atstovas.
