Tai V.Gailius sakė penktadienį apklausiamas liudytoju Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojanti į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Šioje byloje kaltinamai pateikti buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui Tomui Ulpiui, Kriminalinio policijos biuro pareigūnams, operatyvinius veiksmus atlikusiems Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui bei jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui.
V.Gailius sakė, kad kaltinamieji – buvę bendradarbiai, bet nebuvo jam pavaldūs, jo darbo sritis buvo organizuotas nusikalstamumas.
„Du kartus buvau apklausiamas Generalinėje prokuratūroje, kokiomis aplinkybėmis Prezidentūra buvo informuota apie netinkamai organizuotą tyrimą, buvo paimti mano buvę darbo kompiuteris ir spausdintuvas. Nepasitvirtino, kad aš tas asmuo, kuris anonimiškai pranešė apie netinakamą tyrimą“, – sakė V.Gailius ir pridūrė, kad iš jo buvo paimtas ir rašysenos pavyzdys.
2009 metų lapkričio 25 dieną Prezidento kanceliarija gavo ir užregistravo anoniminį kreipimąsi dėl netinkamo policijos pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimo. 2009 metų gruodžio 8 dieną šis laiškas pagal kompetenciją persiųstas tuometiniam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui.
Teisme liudijęs V.Gailius sakė, kad, dirbdamas Kriminalinės policijos biure, vadovavo organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniams, tuo metu buvo vykdomos tarptautinės operacijos, atliekami su Kauno nusikalstomis grupuotėmis susiję tyrimai, vyko Bulgarijoje sulaikyto Henriko Daktaro pargabenimo procesas.
Pasak V.Gailiaus, 2009 metų spalio 5 dieną vykstant pasitarimui jam pranešta, kad Kaune nužudytas teisėjas, nagrinėjęs su Kauno organizuotu nusikalstamumu susijusias bylas.
„Jeigu (organizuoto nusikalstamumo – BNS) versija pagrindinė, reikia vykti, perimti tyrimą. Su manim kartu vyko V.Račkauskas. Vykdamas į Kauną aš bendravau telefonu su organizuoto nusikalstamumo tyrimo vadovais“, – pasakojo tuometinis vienas Kriminalinės policijos biuro vadovų.
Pasak V.Gailiaus, nuvykus į įvykio vietą, prokurorai pranešė, kad pagrindinė versija – „pedofilijos pasekmė“, ir daugiau šiame tyrime jis nedalyvavo.
Vėliau V.Gailius pavedė savo pavaldiniui Andžejui Roginskiui bendrauti su Didžiosios Britanijos pareigūnais, nes įtarta, kad ieškomas Drąsius Kedys slapstosi šioje valstybėje.
„Pirminę versiją (dėl teisėjo nužudymo – BNS) man pasakė V.Račkauskas, nes jam kažkas skambino telefonu. Pasitarime Kauno prokuratūroje pasirinkta pagrindinė versija. M.Žalimo pavardė tuo metu nieko nesakė, apie ją pirmą kartą sužinojo iš spaudos“, – teigė V.Gailius, prokuroro ir teisėjo klausiamas apie Mindaugą Žalimą ir kas apie jį žinoma.
Liudytojas tikino, kad tarp prokuratūros ir policijos niekada „nebuvo nesveikos konkurencijos“, informacijos pareigūnai vieni nuo kitų neslėpdavo.
2009 metų spalį Kaune įvykdytų teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševičienės žmogžudysčių būtų buvę galima išvengti, jeigu visa gauta informacija, skundai būtų tiriami vienoje įstaigoje – mano Vitalijus Gailius.
„Visas šis skandalas, kėlęs didelį rezonansą visuomenėje, seniai turėjo būti iš visų padalinių – Kauno teritorinių įstaigų, prokuratūrų paimtas, perimtas į Generalinę prokuratūrą ir tyrimas atliekamas Generalinėje prokuratūroje“, – po teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teisme penktadienį žurnalistams sakė V.Gailius.
V.Gailius sakė, kad, jam dirbant policijoje, visą laiką laikytasi praktikos koncentruoti tyrimą vienoje įstaigoje. Jis pirminė, kad nužudymas yra toks nusikaltimas, kai atsakomybė atsiranda jau rengimosi stadijoje – kai suplanuojamas, ieškomi bendrininkai ir t.t. Todėl įstatymo leidėjas ir numatė tokią atsakomybė, kad būtų išsaugota gyvybė.
Pasak V.Gailiaus, organizuoto nusikalstamumo padaliniuose būdavo perimami visi su konkrečiu įvykiu, žmonėms susiję tyrimai ir paskui būdavo sėkmingai baigiami.
„2009 metais liepą prokurorai turėjo perimti tyrimus, ir mes neturėtume šitų pasekmių. Tikrai buvo galima užkardyti šiuos nusikaltimus, jeigu tyrimas būtų koncentruotas vienoje vietoje, o tyrimas nuo pat pradžių būtų atliekamas rimtai“, – sakė V.Gailius ir priminė, kad jau 2009 metų vasarą sulaukta pirmųjų teisėjo skundų dėl galimo šmeižto bei V.Naruševičienės skundo dėl Drąsiaus Kedžio elgesio.
„Kai kaltinimai palietė teisėją, manau, turėjo būti atitinkami reakcija iš Generalinės prokuratūros, ir tyrimas turėjo būti koncentruojamas ir organizuojamas ten“, – kalbėjo vienas iš buvusių Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovų.
Teisme paaiškėjo, kad D.Kedžio grėsmę jautusios V.Naruševičienės pareiškimas po Kauno ir Vilniaus teisėsaugos įstaigas klaidžiojo apie mėnesį.
Teismas penktadienį posėdyje ketina iš viso apklausti septynis atvykusius liudytojus.
