Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas teigė, jog ši byla – didžiausią atgarsį visuomenėje sukėlęs įvykis 2024 metais.
Bylos detalės labai jautrios
„Prokuroras (Mindaugas Sabaitis – aut. past.) jau surašė kaltinamąjį aktą, perdavė bylą teismui. Jis mano, kad išspręsti visi ikiteisminio tyrimo uždaviniai. Bylos detalės – labai jautrios“, – pranešė R.Bradūnas.
Pasak jo, anksčiau nė karto neteistam G.Filipavičiui įtarimai pareikšti dėl trylikos nusikalstamų veikų. Dėl jų jautraus, su mažamete susijusio, turinio informacijos pateikimas labai ribotas. Daugiau įtariamųjų, G.Filipavičiaus bendrininkų, nenustatyta.
Teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 15 tomų.
„Galime kalbėti apie svetimo vaiko pagrobimą, nežymų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ir nešaunamuoju ginklu“, – tiek teatskleidė R.Bradūnas.
Paprašytas detalizuoti plėšimą, prokuroras tikino, kad neteisėtai buvo užvaldytas nukentėjusiajai priklausęs turtas. Tikėtina, tai buvo mergaitės mobilusis telefonas.
Duomenų dėl narkotinių medžiagų disponavimo negauta. Neatsakytas lieka klausimas ir dėl to, ar G.Filipavičius sulaikymo metu buvo apsvaigęs ar neblaivus.
„Šios situacijos negali būti komentuojamos. Tačiau tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta“, – teigė R.Bradūnas.
Didžiausia kaltinamajam gresianti bausmė (žvelgiant tik į tas nusikalstamas veikas, kurios buvo įvardytos – laisvės atėmimas iki 8-erių metų. Tikėtina, kad G.Filipavičiui gresia dar griežtesnė atsakomybė už galimai padarytus nusikaltimus, kurie neįvardijami.
30 liudytojų, 60 objektų
„Labai sunku atsakyti į šį klausimą. Asmuo duoda parodymus, bet prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to savanoriškumo, geranoriškumo. Nevertino tų parodymų kaip duotų geranoriška išraiškos forma, nepripažino tai lengvinančia atsakomybę aplinkybe“, – paklaustas, ar G.Filipavičius davė parodymus, pripažino savo kaltę, atsakė R.Bradūnas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einantis Darius Pliavga teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta daugiau nei 60 objektų apžiūrų, 30 ekspertinių tyrimų, apklausta virš 30 liudytojų, kurie suteikė tyrėjams vertingos informacijos.
„Antra dalis – mūsų technika, galimybės Kauno mieste. Jūs žinote, kokios pas mus galimybės – nė vienas miestas turbūt tuo negali pasigirti. Dėka savivaldybės, mūsų bendradarbiavimo, turime apjuosę Kauną ta nematoma gija. Nelabai gali nusikaltėliai pasprukti. Čia taip ir įvyko. Ką matėme mieste, susirinkome po kruopelytę“, – kas padėjo atrasti garaže pasleptą mergaitę, atsakė D.Pliavga.
Paimtos G.Filipavičiui priklausančios elektroninės, skaitmeninės laikmenos, kurių apimtis – pakankamai didelė (duomenys neprarasti, atkurti), apžiūrėti kompiuteriai. Nedetalizuojama, kokių duomenų pareigūnai juose aptiko, neatskleidžiama, ar juose yra pornografinio pobūdžio, konkrečiai su pagrobta mergaite susijusios informacijos.
„Virš 60 kartų kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo kompetencijoje esančių proceso prievartos priemonių taikymo, to taikymo teisėtumo patvirtinimo. Ikiteisminis tyrimas vykdytas pakankamai intensyviai, galbūt užsitęsė, bet užsitęsė dėl tų specialių žinių panaudojimo formų. Buvo vertinamas klausimas ir dėl įtariamojo psichinės būklės visavertiškumo.
Pagal šias įvardytas nusikalstamas veikas mums pakako įrodymų, dėl kitų – atsakys laikas ir kiti tyrimai“, – apie tai, ar galėjo būti planuota bei įvykdyta daugiau nusikaltimų, kalbėjo pareigūnas.
Iš viso ikiteisminis tyrimas truko 10 mėnesių.
„Nėra surinkta duomenų, kad šis nusikaltimas buvo planuotas. Neturime duomenų, kad vaikas būtų sektas“, – tikino R.Bradūnas.
Pasak jo, yra areštuotas G.Filipavičiui priklausantis turtas, tačiau jo vertės teisėsauga neįvardija. Tai turtas, susijęs su transporto priemonėmis, ne garažais.
3 nukentėjusieji
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti 3 asmenys – pagrobta mergaitė ir jos tėvai.
Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys – dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau teisėsauga sumų neįvardija.
Teisėsauga buvo pradėjusi ir dar vieną ikiteisminį tyrimą. Manyta, kad galėjo nuo G.Filipavičiaus nukentėti ir daugiau vaikų, tačiau šis tyrimas galiausiai gruodžio 9 dieną buvo nutrauktas, nesurinkus tokių duomenų.
„Įvertinus tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus, asmens naudotų kompiuterių, telefonų apžiūrų protokolus, kitus reikšmingus vertinimui duomenis, buvo nustatyta, kad šie skelbimai tikrai buvo patalpinti, G.Filipavičius savamoksliškai domėjosi autizmo tema ir gydymo metodais, tačiau nei su vienu vaiku po šių skelbimų patalpinimo nekontaktavo, savo turėtų sumanymų dėl tokios veiklos niekaip neįgyvendino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika“, – teigė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Edvinas Alosevičius.
Apie įtartinus skelbimus ir galimai nusikalstamus asmens ketinimus policijai 2023 metų pradžioje pranešė juos aptikusi moteris, tačiau Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate 2023 metų kovo 1 dieną buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2024 metų sausio 16 dienos nutarimu.
Kodėl pagrobė?
Paklaustas, koks buvo mergaitės pagrobimo šioje byloje motyvas, vyriausiasis Kauno apygardos prokuroras atsakymo nepateikė – tikisi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ši situacija bus išryškinta ir visi atsakymai pateikti.
„Šis įvykis priskirtas prie rezonansinių. Įsijungėme specialius policijos planus. Pasitelkta kone visa Kauno policijos asmeninė sudėtis. Visuomenėje įvyko sutelktumas. Turime tam tikras organizacijas, kurios taip pat neskaičiavo darbo valandų. Šalia vyko tyrimas, kuris nematomas – kriminalinės policijos darbas, kuris bendrai duoda vaisių. Tas sėkmės faktorius atrasti čia ir dabar dažnai yra sudėtingas.
Ar tokių atvejų buvo Kaune? Matyt, buvo. Tai yra didelis miestas ir turime tam tikrų iššūkių įvykus vienam ar kitam įvykiui. Pasikeitė tam tikros tvarkos policijoje, pasitelkimas pareigūnų, mūsų kompetencija“, – pripažino D.Pliavga.
Davė pamokų
Šis tyrimas, kaip įvardijo pareigūnai, davė pamokų teisėsaugai, teko pakeisti ir keletą teisės aktų dėl pareigūnų darbo organizavimo tvarkos.
„Mes kai atlikome tyrimo pristatymą vadovybei, pateikėme savo galimybes, vadovybė įvertino, buvo pakeisti net teisės aktai, kad ta sėkmė būtų visoje Lietuvoje“, – atskleidė D.Pliavga.
R.Bradūno teigimu, pradėjus tirti šį pagrobimą, buvo susidurta su tam tikrais nesklandumais, informacijos kiekiai buvo didžiuliai, tačiau iš tų nesklandumų buvo pasimokyta, korekcijos padarytos.
Baigdamas spaudos konferenciją R.Bradūnas padėkojo pareigūnams, visuomenei – už jos brandą, netoleravimą tokių negatyvių reiškinių.
Kauno apygardos prokuratūra pabrėžia, kad vienu iš svarbiausių šio ikiteisminio tyrimo iššūkių buvo ir išlieka nepilnamečio nukentėjusiojo teisėtų interesų apsauga. Prokuratūra nuoširdžiai dėkoja visiems piliečiams, organizacijoms ir žiniasklaidai, po vaiko išlaisvinimo iš viešosios erdvės nedelsiant pašalinusiems paieškų metų aktyviai skelbtus ieškomo asmens duomenis bei nuotraukas.
Toks brandus visuomenės ir žiniasklaidos reagavimas į išskirtines įvykio aplinkybes bei pagalba užtikrinant nukentėjusio vaiko interesų apsaugą leidžia tikėtis palaikymo prokuratūros pozicijai, kad jokia detali informacija apie kaltinimus G.Filipavičiui, o taip pat ir jokios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, saugant nepilnamečio asmens teisėtus interesus, negali būti viešinamos.
Dingo išvykusi į parduotuvę
Kaip žinoma, garsusis mergaitės pagrobimas Kaune įvykdytas 2024 metų sausio 7 dieną. Tądien mieste dingo devynerių metų vaikas.
-
Mįslė įminta: paaiškėjo, iš kur ant įtariamo pagrobėjo veido atsirado mėlynė
-
Prokuratūra: mergaitę Kaune pagrobęs G.Filipavičius yra pakaltinamas
-
Įtariamasis mergaitės pagrobėjas vienoje byloje kelia rankas aukštyn: „Būsiu apsižodžiavęs...“
-
Vaiko pagrobimu Kaune įtariamas G.Filipavičius toliau lieka už grotų
Mergaitė sekmadienį apie 16.30 val. iš namų Kaune, Trešnių take, išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.
Tėvai apie dukros dingimą policijai pranešė apie 19.30 val. Jie nebegalėjo su ja susisiekti telefonu.
Socialiniuose tinkluose pradėta kalbėti, kad mergaitę autobuso stotelėje į automobilį galėjo įsodinti nežinomas vyras.
Po kelias dienas trukusių intensyvių paieškų, prie kurių gausiai prisidėjo ir įvykio sukrėsta visuomenė, pagrobėjas surastas viename garaže Kaune. Su juo buvo ir mergaitė.
Nuo to laiko G.Filipavičius buvo laikomas suimtas. Pastarąjį kartą suėmimas trims mėnesiams jam buvo pratęstas spalį, argumentuojant, kad įtariamasis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šiemet jis dalyvavo keliose jo atžvilgiu nagrinėjamose administracinėse bylose. Viename iš pirmųjų posėdžių po sulaikymo buvo pasirodęs su mėlyne paakyje.
„Buvo priimtas proceso sprendimas – atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo nustatyta, kad sulaikymo metu pareigūnai naudotų smurtą, nesuderinamą su tiesioginių funkcijų vykdymu. Į tuos klausimus buvo atsakyta“, – kaip baigėsi tyrimas dėl mėlynės, atsiradusios ant G.Filipavičiaus akies iškart po sulaikymo, pakomentavo R.Bradūnas.
Keli nusikaltimai
Galiausiai vasarį G.Filipavičiui buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri atskleidė, kad vyras gali būti pakaltinamas ir teisiamas įprasta tvarka.
Kaip skelbta tyrimo dėl mergaitės pagrobimo pradžioje, įtariamajam iš viso buvo inkriminuotos trys nusikalstamos veikos. Viena jų – dėl vaiko pagrobimo, kitos neatskleistos dėl aukos apsaugos.
Prokuratūra nurodė pradėjusi dar vieną tyrimą aiškinantis, ar G.Filipavičius nevykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos prieš vaikus.
Tyrimas pradėtas po to, kai paviešinus įtariamojo tapatybę pasirodė pranešimai apie tai, kad maždaug prieš metus galimai gydytoju apsimetantis asmuo socialiniuose tinkluose 2-5 metų vaikams siūlė gydymą nuo autizmo prisilietimais.
Paaiškėjus šioms detalėms, žurnalistai pasidomėjo, kokios grupės feisbuke dar domino G.Filipavičių. Jis praėjusių metų vasarį jau priklausė gausybei grupių: nuo tokių kaip „Vaikų, vaikams, apie vaikus...“, „Priešmokyklinis ir pradinis ugdymas“, „Veiklos vaikams ir su vaikais“ ir pan.
Taip pat jis buvo tokiose grupėse, kaip „Psichologija apie vaikus ir paauglius“, „Rytų filosofija“, „Neuropsichologija“ ir pan.
Iš viso jis buvo keliose dešimtyse grupių.
